Magistralinis kelias A1 (Lietuva)
| Magistralinis kelias A1 (Lietuva) | |
|---|---|
| Vilnius - Kaunas - Klaipėda | |
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
| Valstybės |  Lietuva |
| Ilgis | 311,40 km |
| Pradžia | Vilnius |
| Pabaiga | Klaipėda |
| Atidarytas | XX amžiaus 9-as dešimtmetis |
| Apskritys | Vilniaus, Kauno, Tauragės, Telšių, Klaipėdos |
| Miestai | Vilnius, Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Žiežmariai, Kaunas, Klaipėda |
 |
|
| Magistralė ties Kaunu (100-asis kilometras) | |
-
Kitos reikšmės – A1 (reikšmės).
A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) – Lietuvos magistralinis kelias, jungiantis tris didžiausius Lietuvos miestus.
Sutampa su E85 ir, nedideliu ruožu, su E67 bei Vilniaus mieste yra trumpa E28 atkarpa. Magistralės ilgis 311,40 km, iš jų 296,30 km priklauso Lietuvos susisiekimo ministerijai priklausančioms įmonėms (nuo 10 iki 306,30 kilometro). [1] Kelyje yra 5 juodosios dėmės.
Magistralė prasideda Vilniuje, daugiausia eina Savanorių pr. Eina Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Šilalės, Rietavo, Klaipėdos rajonų teritorijomis. Svarbiausi miestai šalia (netoli) magistralės – Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Žiežmariai, Rumšiškės, Kaunas, Ariogala, Raseiniai, Rietavas ir Gargždai. Magistralė Kleboniškio tiltu ties Kaunu kerta didžiausią upę - Nerį. Baigiasi Klaipėdoje.
Turinys |
[taisyti] Automagistralės ir greitkelio statusai
Kelias „Vilnius-Kaunas“ automagistralės statuto kol kas neatitinka, nes joje susikerta vietiniai ir tarpmiestiniai transporto srautai. Žadama, kad iki 2018 m. kelias bus atitinkamai rekonstruotas ir bus suteiktas automagistralės statusas[2]
Ruožui „Giraitė-Dauparai“ automagistralės statutas yra suteiktas, nors yra viešojo transporto sustojimų ir vieno lygio sankryžų, su U-formos apsisukimais.
[taisyti] Istorija
Sovietų Sąjungoje šis kelias buvo žymimas numeriais A227 (Vilnius-Kaunas) ir A271 (Kaunas-Klaipėda).
1970 m. lapkričio 3 d. atidaryta autostrada Vilnius-Kaunas, viena moderniausių magistralių Sovietų Sąjungoje. Iki tol nebuvo tiesaus kelio nuo Kauno iki Vilniaus, nes dalį senojo ruožo užliejo Kauno marios.
Ruožas Kaunas-Klaipėda pradėtas tiesti 1971 m., atidarytas 1987 m. rugsėjo 1 d. Senasis Žemaičių plentas nebetenkino didėjančių transporto srautų.
2006 m. kaip „eksperimentiniam“ greitkelio statutas suteiktas ruožui „Rumšiškės-Žiežmariai“. Leidžiamas greitis ruože – iki 110 km/h. 2011 m. balandžio 1-ąją dieną greitkelio statutas suteiktas ruožui Grigiškės-Karčiupis.[3]
2010 m. žiemą Prie Klaipėdos iškilo pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse krovininio transporto patikrinimo postas.
2011 m. buvo baigta nauja skirtingų lygių sankryža Grigiškių rytinėje dalyje. Pastatytas pėsčiųjų viadukas. Per visą Grigiškių ruožą, Kauno kryptimi, rekonstruota danga, įrengtas naujas apšvietimas.
Tais pačiais metais buvo atidaryta ilgiausia Lietuvoje estakada (610 m ilgio). Ji kerta Jakų žiedą ir nuima nuo jo srautus, važiuojančius į Klaipėdos-Kauno kryptimi.
Ties Jakų žiedu vyksta dviejų estakadų, kurie nukreips Kauno-Palangos kryptimi važiuojančius srautus, statyba. Statybos bus baigtos 2013 m.
[taisyti] Kelio išvažiavimai
 Žalios spalvos ženklai - automagistralės išvažiavimai. Mėlynos spalvos ženklai - greitkelio (automobilių kelio)išvažiavimai.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
.gif){kind=small}
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=252364
- ↑ http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/keliui-vilnius-kaunas-tapus-greitkeliu-kelione-sutrumpes-6-minutemis.d?id=38027253
- ↑ http://auto.delfi.lt/autonews/greitkelio-ruozas-kelyje-vilnius-kaunas-prailgintas-keturis-kartus.d?id=43892621
[taisyti] Literatūra
- Automagistralei Kaunas-Klaipėda 20 metų (sud. Gražvydas Paliulis). - V.: Ex Arte, 2007. - 40 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-9791-8-0
