Akademija (Kėdainiai)

Akademija
Žemės ūkio institutas
Akademija
Koordinatės	55°23′49″N 23°51′40″E
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija	Dotnuvos seniūnija
Gyventojų skaičius	873 (2001 m.)
Altitudė	65-75 m
Vikiteka:	Akademija (Kėdainiai)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Akadèmija Kilmininkas: Akadèmijos Naudininkas: Akadèmijai Galininkas: Akadèmiją Įnagininkas: Akadèmija Vietininkas: Akadèmijoje

Akademi­ja – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, Dotnuvėlės kairiajame krante, prie plento  144  Jonava–Kėdainiai–Šeduva . Akademijos seniūnaitija.

Yra Lietuvos žemdirbystės institutas, žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademijos gimnazija, biblioteka, paštas (LT-58053), mokykla-darželis „Kaštonas“, koplyčia (priklauso Dotnuvos parapijai).

Akademijoje yra profesoriaus D. Rudzinsko ir Lietuvos žemdirbystės istorijos muziejai. Stovi paminklai D. Rudzinskui, tremtiniams agronomams, dekoratyvinis „Žiedas“ (skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis). Vietos kultūros centre gyvuoja liaudiška kapela, folkloro ansamblis „Seklyčia“, tautinių ir šiuolaikinių šokių kolektyvai.

XIX a. įkurtas 14 ha parkas, saugomas valstybės. Dvaro parke yra grafo H. Kreico kapas ir paminklas. 1968 m. užtvenkus upės vagą susidarė Akademijos tvenkinys.

Geografija

Aplinkinės gyvenvietės
	Bokštai – 3 km		ŠLAPABERŽĖ – 5 km
	VAINOTIŠKIAI – 1 km
			DOTNUVA – 4 km KĖDAINIAI – 16 km

Istorija

Dotnuvos dvaras

Nuo XVI a. žinomas Dotnuvos dvaras, priklausęs Izakovskiams. 1911 m. P. Stolypino dvare įsteigta vidurinė žemės ūkio mokykla, 1911–1914 m. pastatyti centriniai mokyklos rūmai, mokytojų ir studentų gyvenamieji namai. 1919 m. dvare atidaryta žemės ūkio ir miškų mokykla, 1922–1927 m. žemės ūkio technikumas. 1922 m. čia įkurta pirmoji Lietuvoje augalų selekcijos stotis (įkūrėjas Dionizas Rudzinskas). 1924–1945 m. veikė Žemės ūkio akademija, prie jos išaugusią gyvenvietę imta vadinti Akademija. 1923 m. greta selekcijos stoties įkurta lauko bandymų, 1927–1939 m. augalų apsaugos stotis. 1938–1940 m. veikė sodininkystės ir daržininkystės stotis. 1944 m. vokiečiai susprogdino akademijos rūmus. 1946 m. akademija perkelta į Kauną, bet miestelio vardas išliko.

1923 m. 49 technikumo šaulių būrio nariai dalyvavo išvaduojant Klaipėdą. Šiam žygiui atminti 1928 m. parke pastatytas paminklas, išlikęs iki šiol. 1925 m. katalikams atiduota stačiatikių cerkvė, statyta Rusijos imperijos laikais, sovietinės okupacijos metais bažnyčia nugriauta.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950–1954 m.	Akademijos apylinkės centras	Dotnuvos rajonas
1954–1959 m.	Dotnuvos apylinkė
1959–1995 m.		Kėdainių rajonas
1995–	Dotnuvos seniūnija	Kėdainių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1984 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
715	841	919	1 112	1 101	988	873
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Dotnuvoje 1922–1935 m. gyveno agronomas Dionizas Rudzinskas (1866–1954). Čia įkūrė selekcijos stotį ir išvedė žieminių rugių, avižų, linų veislių, dėstė genetiką ir selekciją. 1959 m. Akademijoje jam pastatytas paminklas (skulptorius Antanas Milkintas, architektai Algimantas Nasvytis ir Vytautas Nasvytis).
• Stasys Nacevičius, profesorius, daržininkystės ir fenologijos mokslų pradininkas Lietuvoje. Pastatytas paminklas.
• Juozas Tonkūnas, profesorius, valstybės ir mokslo veikėjas. Akademijoje jam pastatytas paminklas.
• Genrikas Kreicas (1817–1891), vienas paskutinių Akademijos dvaro savininkų, jam pastatytas paminklas.

Šaltiniai

Svarbiausios gyvenvietės Kėdainių rajone

Akademija | Dotnuva | Gudžiūnai | Josvainiai | Kėdainiai | Krakės | Pagiriai | Pavermenys | Pelėdnagiai | Pernarava | Surviliškis | Šėta | Truskava | Vilainiai