Vytautas Putna
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Putna (rus. Витовт Казимирович Путна, 1893 m. kovo 31 d. – 1937 m. birželio 12 d.) – lietuvių kilmės Sovietų Sąjungos karinis veikėjas, komkoras (1935 m.), karinis diplomatas. Sušaudytas represijų Sovietų Sąjungoje metu.
[taisyti] Biografija
Gimė 1893 m. Mackėnų (ar Mockėnų?) kaime Molėtų raj., valstiečio šeimoje. Rygoje baigė komercijos ir amatų mokyklą. 1913 m. buvo suimtas už revoliucinę propagandą.
1915 m. paimtas į kariuomenę. Kovojo Pirmajame pasauliniame kare. 1917 m. baigė praporščikų mokyklą. Vėliau vadovavo batalionui, varė revoliucinę propagandą tarp 12-osios armijos kareivių.
1917 m. įstojo į RSDDP (bolševikų) partiją. 1918 m. įstojo į Raudonąją armiją. Nuo 1918 m. Vitebsko karinis komisaras.
1918 m. rugsėjo mėn. - 1919 m. gegužės mėn. 1-osios Smolensko (vėliau pervadintos į 26-ąją šaulių) divizijos komisaras, nuo 1919 m. gegužės mėn. - 228-ojo Karelijos pulko vadas, nuo 1919 m. liepos mėn. - šios divizijos 2-osios brigados vadas. Nuo 1927 m. gruodžio mėn. - divizijos viršininkas. Dalyvavo malšinant Kronštato sukilimą 1921 m. ir valstiečių sukilimus Volgos žemupyje.
Už veiklą Rusijos pilietiniame kare apdovanotas trimis Raudonosios Vėliavos ordinais - vienas 1920 m. (už nuopelnus kariaujant Rytų fronte), du - 1921 m. (vienas už nuopelnus Vakarų fronte, antras - už Kronštato sukilimo malšinimą).
1923 m. palaikė trockistų opziciją.
1923 m. baigė Aukščiausiųjų vadų kursus Karo akademijoje. Nuo 1923 m. 2-osios Maskvos pėstininkų mokyklos viršininkas, po to dirbo Raudonosios armijos štabe, centrinėse valdybose, vadovavo korpusui.
1927-1931 m. dirbo kariniu atašė Japonijoje, Suomijoje, Vokietijoje.
1931-1934 m. korpuso vadas Primorjės kariuomenės grupėje Tolimuosiuose Rytuose.
1934-1936 m. karinis atašė Didžiojoje Britanijoje.
1936 m. atšauktas į SSRS ir 1936 m. rugpjūčio 20 d. suimtas. Tardant kankintas. Prisipažino dalyvavęs antitarybiniame trockistiniame, kariniame-fašistiniame sąmoksle. 1937 m. birželio 11 d. TSRS Aukščiausiojo Teismo Ypatingosios komisijos (Специальное присутсвие) nutarimu kartu su Michailu Tuchačevskiu, J. Jakiru, Jeronimu Uborevičiumi nuteistas myriop ir naktį į birželio 12 d. sušaudytas. Reabilituotas kaip nekaltas 1957 m.
