Konstancija Brundzaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Konstancija Brundzaitė (1942 m. vasario 6 d. Dotnuva1971 m. birželio 12 d. Vilnius) – Lietuvos kompozitorė, dailininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Kazys Brundza, brolis Stasys Brundza. 1964 m. baigė Lietuvos konservatoriją, E. Balsio klasę).

Sukūrė simfonijetę styginių orkestrui (1963 m.), simfoninę poemą „Baltosios viršūnės“ (1964 m.), „Šventinį rondo“ liaudies instrumentų orkestrui (1965 m.), „Dialogus“ vargonams ir kameriniam orkestrui (1970 m.), vokalinių ciklų, instrumentinių pjesių, romansų, radijo spektaklių muzikos. Kūryba lyriška, kameriška. Sukūrė dailės kūrinių.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • O. Narbutienė. Konstancija Brundzaitė, Vilnius, 1983 m.
  • Konstancija Brundzaitė. Dienoraščiai, Vilnius, 2016 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arvydas KaraškaKonstancija Brundzaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 530 psl.