TSRS Aukščiausioji Taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
TSRS herbas

TSRS Aukščiausioji Taryba (rus. Верхо́вный Сове́т СССР, Verchovnyj Sovet SSSR) buvo aukščiausiasis TSRS valstybinės valdžios organas. Iki 1936 metų vadinosi Visos Rusijos Centro Vykdomasis komitetas (rus. Всероссийский Центральный Исполнительный Комитет ar ВЦИК, arba romanizuotai,VCIK), kurio pilnas pavadinimas buvo Visos Rusijos darbininkų, valstiečių, Raudonosios Armijos ir kazokų deputatų Centro Vykdomasis komitetas (Всероссийский Центральный Исполнительный Комитет Советов рабочих, крестьянских, красноармейских и казачьих депутатов).

Rinkimai[taisyti | redaguoti kodą]

1938-1989 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos nariai buvo renkami tiesioginių rinkimų būdu ir paprastai rinkdavosi į sesijas du kartus per metus. 1989-1991 m. buvo nuolat veikiantis parlamentas, renkamas TSRS Liaudies deputatų suvažiavime. Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų kadencija 1936-1977 m. buvo 4 m., 1977-1991 m. - 5 metai.

Rūmai[taisyti | redaguoti kodą]

TSRS Aukščiausioji Taryba buvo sudaryta iš dvejų lygiateisių rūmų:

  • Sąjungos Tarybos, kurioje vienas deputatas atstovavo 300 000 žmonių Tarybų federacijoje
  • Tautybių Tarybos, kuri atstovaudavo etnines grupes. Po 32 išrinktus narius iš kiekvienos sąjunginės respublikos (išskyrus autonomines respublikas, autonomines sritis ir autonomines apygardas jos teritorijoje, kurios siuntė savo narius), po 11 iš kiekvienos autonominės respublikos, po penkis iš kiekvienos autonominės srities ir po vieną iš kiekvienos autonominės apygardos.

Vienodo tipo administraciniai vienetai siuntė po tiek pat delegatų, nepaisant gyventojų skaičiaus ar jo dydžio.

Tik Aukščiausioji Taryba turėjo teisę taisyti TSRS Konstituciją.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas[taisyti | redaguoti kodą]

Aukščiausiajai Tarybai vadovavo kiekvieno šaukimo darbo pradžioje abiejų rūmų bendrai iš deputatų tarpo renkamas Prezidiumas. Prezidiumą sudarė pirmininkas, pirmininko pirmasis pavaduotojas, 15 pavaduotojų (nuo kiekvienos respublikos po vieną), prezidiumo sekretorius ir dar 20 narių.

Prezidiumas turėjo teisę ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis, atšaukti įstatymams prieštaraujančius TSRS Ministrų Tarybos nutarimus, įvesti visoje TSRS ar atskirose jos vietovėse karo padėtį, skelbti pilną ar dalinę mobilizaciją, skelbti karą ir referendumus, skirti TSRS diplomatinius pasiuntinius ir priimti kitų šalių pasiuntinių įgaliojamuosius raštus, taip pat aiškinti įstatymus, atleisti nuo bausmės, suteikti TSRS pilietybę ar ją atimti, steigti TSRS ordinus, medalius, garbės vardus ir jais apdovanoti, įvesti karinius laipsnius ir diplomatinius rangus bei skirti ir atleisti aukščiausią karinę vadovybę. Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų Prezidiumas atstovaudavo Tarybą santykiuose su užsienio valsybėmis. Prezidiumas skirdavo ir atleisdavo TSRS ministrus (vėliau patvirtinant AT Tarybos sesijoje). Prezidiumas turėjo teisę paleisti Aukščiausiąją Tarybą ir skelbti priešlaikinius rinkimus.

Prezidiumas savo valią išreikšdavo leisdamas įsakus.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas[taisyti | redaguoti kodą]

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas formaliai buvo aukščiausias pareigūnas buvusioje Tarybų Sąjungoje). Pirmininkais buvo:

Aukščiausiosios Tarybos sąjunginėse respublikose[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekviena Tarybų Sąjungos sąjunginė respublika taip pat turėjo savo Aukščiausiąją tarybą. Tas pats ir su ATSR (Autonominėmis Tarybų Socialistinėmis Respublikomis).

Susiję straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]