Krėva
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Krėva arba Krevas (brus. Крэва, rus. Крево) – gyvenvietė Baltarusijoje, Gardino srityje, Smurgainių rajone, buvęs svarbus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestas. 726 gyventojai (2004 m.).
Turinys |
[taisyti] Istorija
Krėva nuo seno priklausė lietuvių etninių žemių arealui. Kai kurie XIII a. istoriniai šaltiniai jį priskiria Nalšios žemei ir apibūdina kaip vieną jos centrų. Minima, kad Nalšią 1263 m. valdė Daumantas, kuris po karaliaus Mindaugo nužudymo pasitraukė į Pskovą. Nalšią su Krėva užėmė Vaišvilkas ir prijungė prie Lietuvos, ji buvo LDK dalinės kunigaikštės centras.
Manoma, vietoj medinės pilies XIII a. pabaigoje- XIV a. pradžioje buvo pastatyta mūrinė Krėvos pilis. Kunigaikštę Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas 1338 m. paskyrė sūnui Algirdui, po jo mirties kunigaikštė atiteko Jogailai, vėliau jo broliui Vygandui. Krėvos pilyje 1382 m. Jogailos tarnai nužudė Lietuvos didijį kunigaikštį Kęstutį.
Po 1385 m. Krėvos sutarties ir 1387 m. pradėjus Lietuvos krikštą, čia pastatyta viena pirmųjų aštuonių Vilniaus vyskupijos bažnyčių - Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. 1391 m. žuvus kunigaikščiui Vygantui 1392 m. kunigaikštystė atiteko Vytautui. Netrukus vietoje kunigaikštystės buvo įkurta seniūnija, kuri priklausė 1413 m. įkurtai Vilniaus vaivadijai.
1433 m. rugpjūčio mėn. per kovas dėl didžiojo kunigaikščio sosto Krėvą užėmė Švitrigailos kariuomenė. 1486 m. Krėva turėjo miestelio statusą. XV a. antroje pusėje - XVI a. pirmoje pusėje buvo apskrities centras, nuo XVI a. antrosios pusės - Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vilniaus vaivadijos Ašmenos apskrities seniūnijos centras.
1503-1506 m. Krėvą puolė Krymo totoriai. 1507 m. Krėvoje lankėsi karalius Žygimantas Senasis. 1559-1795 Krėvai buvo suteiktos Magdeburgo teisės. XV a. miestelį valdė bajorai Goštautai, Zenovičiai, vėliau - Glebovičiai, Naruševičiai, Franckevičiai, Marsanai ir kitos giminės. Mieste kūrėsi žydai, išliko jų sinagoga.
1795 m. Krėva atiteko Rusijos imperijai, XIX a. buvo miestelis, Ašmenos apskrities valsčiaus centras. XIX a. - XX a. pirmoje pusėje garsėjo savo keramika, buvo rengiamos 5 metinės mugės. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestelis labai nukentėjo, sudegė dauguma medinių namų. 1915-1917 m. gyvenvietė buvo atsidūrusi Rusijos-Vokietijos kariuomenių fronto linijoje. 1922-1939 m. buvo valdoma Lenkijos, nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai. [1]
| Demografinė raida tarp 1866 ir 2004 m. | ||||
| 1866 | 1897 m. | 1909 m. | 1972 m. | 2004 m. |
| 1285 | 1380 | 2300 | 1155 | 726 |
[taisyti] Lietuviai
Dabartinėse Krėvos apylinkėse apie 40% vietovardžių, tokių, kaip Bariūnai, Lašėnai, Mirkliškiai, Rimteliai, Skerdimai ir kt. yra lietuviškos kilmės, 18% jų turi lietuvišką priesagą -iškės. Apie 1940 m. lietuviškų vietovardžių Krėvos valsčiuje rasta 54%. 1866 m. Krėvoje buvo 1285 gyventojai, iš jų 639 stačiatikiai, 337 katalikai, 241 žydas ir 68 musulmonai. 1868 katalikų bažnyčia paversta cerkve, 1906 m. panaikinus lietuvių spaudos draudimą, ji grąžinta katalikams. Per Pirmąjį pasaulinį karą medinė bažnyčia sudegė, 1934-1936 m. klebono Č. Kardelio ir parapijiečių iniciatyva atstatyta.
Per nacių okupaciją 1942-1944 Krėva priskirta Lietuvos generalinei sričiai, tada miestelyje dar buvo lietuviškai kalbančių žmonių. 1943 m. pavasarį miestelyje įkurdinta lietuvių policijos įgula. Nuo 1998 m. Gardino srities lietuvių susivienijimas „Tėvynė“ Krėvos pilyje kasmet mini karaliaus Mindaugo karūnavimą. [2]
[taisyti] Ekonomika
Svarbiausios įmonės – žemės ūkio gamybinis kooperatyvas, Smurgainių bandomojo miškų ūkio girininkija, medžio apdirbimo cechas. Yra vidurinė mokykla, biblioteka, ligoninė.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Vytautas Spečiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. T.11: Kremacija-Lenzo taisyklė., 26 psl.
- ↑ Kazimieras Garšva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. T.11: Kremacija-Lenzo taisyklė., 27 psl.
