Krėva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krėva
brus. Крэва, rus. Крево
   Coat of Arms of Kreva, Belarus.svg   
Belarus-Kreva-Church of St. Mary.jpg
Katalikų bažnyčia

Krėva
54°18′40″N 26°17′10″E / 54.31111°N 26.28611°E / 54.31111; 26.28611 (Krėva)Koordinatės: 54°18′40″N 26°17′10″E / 54.31111°N 26.28611°E / 54.31111; 26.28611 (Krėva)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Smurgainių rajonas
Gyventojų (2004): 726
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: KrėvaVikiteka
Kirčiavimas: Krẽvas (Krė́va)

Krėva (arba Krevas) – gyvenvietė Baltarusijoje, buvęs svarbus Pietryčių Lietuvos ir LDK karinis, prekybos bei amatų centras. Veikia ligoninė, vidurinė mokykla, biblioteka; svarbiausios įmonės – žemės ūkio kooperatyvas, Smurgainių eksperimentinio miškininkystės ūkio girininkija, medžio apdirbimo cechas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pilies griuvėsiai

Krėva kaip svarbus regioninis prekybos ir amatų centras išaugo lietuvių etninių žemių pietrytiniame pakraštyje, prie seno Vilniaus–Zaslavlio kelio ir Krevos upelio (Beržuonos intako), šalia galbūt jau XII a. stovėjusios medinės Krėvos pilies. Manoma, kad apie XIV a. pr. tos medinės pilies vietoje buvo pastatyta mūrinė Krėvos pilis.

Pasak Lietuvos ir Žemaičių didžiosios kunigaikštystės metraščio legendinės dalies, didysis kunigaikštis Gediminas dar būdamas gyvas Krėvą (neaišku, ar šio straipsnio objektą, ar „Krėvos“ vardu kadaise vadintą Vitebsko ir Polocko kraštą) esą paskyrė valdyti sūnui Algirdui. Šia informacija besikliaujantys istorikai teigia XIV–XV a. egzistavus nedidelę Krėvos kunigaikštystę (nors pastaroji neminima jokiame rašytiniame istorijos šaltinyje); kiti tyrinėtojai mano, kad iki XV a. pr. Krėva buvo – kaip ir vėlesniu laikotarpiu – tik valstybinio, t. y. Lietuvos didiesiems kunigaikščiams priklausiusio Lietuvos (Vilniaus) kunigaikštystės valsčiaus centras. Po Algirdo mirties Krėvos pilis ir miestelis atiteko Jogailai, 1392 m. – Vytautui, vėliau Krėvą valdė kiti didieji kunigaikščiai. Galimas daiktas, kad dar XIV a. 7-ajame dešimtmetyje Krėvoje buvo apgyvendinta dalis per Algirdo kovas su Aukso orda į lietuvių nelaisvę patekusių Pajuodjūrio totorių.

1382 m. Jogailos tarnai Krėvos pilyje greičiausiai Algirdo našlės Julijonos nurodymu nužudė didįjį kunigaikštį Kęstutį.

1387 m. vasarį, t. y. netrukus po Lietuvai lemtingos Krėvos sutarties sudarymo (1385 m.) ir didžiojo kunigaikščio Jogailos krikšto (1386 m.) Krėvoje buvo įsteigta viena pirmųjų Lietuvoje katalikiškų parapijų – Krėvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios parapija.

Iki XV a. pr. susiformavo Krėvos valstybinė seniūnija. 1486 m. Krėva minima kaip miestelis. 1413-~1566 m. šis miestelis, jau tada plačiai garsėjęs vietos puodžių produkcija, buvo Vilniaus vaivadijos valstybinės seniūnijos (valdovo valsčiaus), arba (mažojo) pavieto centras, o nuo ~1566 m. – Vilniaus vaivadijos Ašmenos apskrities valsčiaus ir valstybinės seniūnijos centras. XV–XVI a. čia dažnai lankydavosi Lietuvos didieji kunigaikščiai.

15031506 m. Krėvą ne kartą puolė Krymo totoriai; šių puolimų metu apgriauta Krėvos pilis netrukus buvo apleista.

XV a. miestelį valdė didikai Goštautai, Zenavičiai, vėliau – Hlebavičiai, Naruševičiai, Pranckevičiai ir kitos giminės. 1559 ir 1792 m. Krėvai suteiktos Magdeburgo miesto teisės. XVIII–XIX a. miestelyje kūrėsi žydai, iš tų laikų yra išlikusi jų sinagoga.

1795 m. Krėvos miestelis kartu su visa etnine Lietuva atiteko Rusijos imperijai, XIX a. jis buvo Ašmenos apskrities valsčiaus centras. XIX a.–XX a. I pusėje Krėva garsėjo savo keramika, čia buvo rengiamos net 5 metinės mugės. 1866 m. Krėvoje buvo 1285 gyventojai, iš jų 639 stačiatikiai, 337 katalikai, 241 žydas ir 68 musulmonai.

1868 m. Krėvos katalikų bažnyčia paversta cerkve, 1906 m. ji vėl grąžinta katalikams. Per Pirmąjį pasaulinį karą medinė bažnyčia sudegė, 19341936 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia.

Miestelis labai nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, – tada sudegė dauguma medinių namų. 19151917 m. greta gyvenvietės ėjo Rusijos-Vokietijos kariuomenių fronto linija.

19201939 m. Krėva buvo okupuota Lenkijos, nuo 1944 m. ji priklauso Baltarusijai. [1]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2004 m.
1866 m. 1897 m.sur. 1909 m. 1972 m. 2004 m. -
1 285 1 380 2 300 1 155 726 -


Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

Hitlerinės okupacijos laikotarpiu (nuo 1942 m. balandžio iki 1944 m. liepos) Krėva priklausė Lietuvos generalinei sričiai. Apie 1942 m., kuomet miestelio apylinkėse dar gyveno šiek tiek lietuviškai kalbančių senukų, lietuviški vietovardžiai sudarė 54 % visų Krėvos valsčiaus vietovardžių; dabar lietuviški yra apie 40 % Krėvos apylinkių vietovardžių.

Nuo 1998 m. Gardino srities lietuvių susivienijimas „Tėvynė“ Krėvos pilyje kasmet mini karaliaus Mindaugo karūnavimą. [2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vytautas Spečiūnas. Krėva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 26 psl.
  2. Kazimieras Garšva. Krėva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 27 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]