Nikolajus Berežkovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nikolajus Berežkovas (rus. Николай Бережков, 1886 m. birželio 12 d. Žemutinis Naugardas – 1956 m. kovo 12 d. Maskva) – rusų istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirbo Rusijos imperijos teisingumo ministerijos archyve Maskvoje. Nuo 1917 m. Maskvos archeologijos instituto, Žemutinio Naugardo universiteto dėstytojas. 19241935 m. dirbo Maskvos muziejuose, nuo 1935 m. – TSRS mokslų akademijos Istorijos institute.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XV a. – XVI a. istoriją ir jos šaltinius, rusų metraščių chronologiją. Svarbiausias darbas – „Lietuvos Metrika kaip istorijos šaltinis“ (d. 1. Apie Lietuvos Metrikos knygų pradinę sandarą iki 1522 m., 1946 m.). Iš kelių kitų (nebaigtų) darbų paskelbtas „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių itinerarijus Lietuvos Metrikos (14811530 m.) duomenimis“ (išspausdintas leidinyje Археографический ежегодник за 1961 год, 1962 m.) [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nikolajus Berežkovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 777 psl.