Čadas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Čado Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Čado daina“ | |||||
 Čadas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | prancūzų, arabų | ||||
| Sostinė | Ndžamena | ||||
| Didžiausias miestas | Ndžamena | ||||
| Valstybės vadovai • prezidentas • ministras pirmininkas |
Mahamat Idriss Déby Itno (محمد بن إدريس ديبي إتنو) Succès Masra (سوكسيه ماسرا) | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
1 284 000 km2 (21) 1,9 % | ||||
| Gyventojų • 2023 • Tankis |
18 523 165 (66) 14,4 žm./km2 ([[Sąrašas:Šalys pagal gyventojų tankį|]]) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2011 m. (progn., PGP) 19,543 mlrd. $ (123) 1 865 $ (150) | ||||
| Valiuta | CFA frankas (XAF) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +1 neįvedamas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Prancūzijos 1960 m. rugpjūčio 11 d. | ||||
| Interneto kodas | .td | ||||
| Šalies tel. kodas | 235 | ||||
| Kirčiavimas | Čãdas[1] | ||||
Čado Respublika (Čadas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Libija šiaurėje, Sudanu rytuose, Centrinės Afrikos Respublika pietuose, Kamerūnu ir Nigerija pietvakariuose ir Nigeriu vakaruose. Sostinė ir didžiausias miestas – Ndžamena. Čado kraštovaizdį sudaro trys regionai: Sachara šiaurėje, Sahelis valstybės vidurio regionose, Sudano savanos pietuose. Valstybinės kalbos – arabų ir prancūzų. Čadas yra besivystanti šalis – 2024 m. Jungtinių Tautų ŽSRI sąrašuose užima 189 vietą iš 193.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie senąją Čado istoriją: Kanem-Bornu, Vadajus
Dabartinio Čado teritorija priešistoriniais laikais buvo viena reikšmingiausių teritorijų Afrikos istorijoje. Čia randami vieni seniausių pasaulio hominidai (čia rasto Australopithecus bahrelghazali liekanoms yra apie 3,6 mln. metų). Kadaise gerokai drėgnesnėse ir palankesnėse gyvenimui sąlygose tarpo turtingos senovės bendruomenės, ir čia prasidėjo Afrikos neolitas: VII tūkst. pr. m. e. Enedžio gyventojai paliko piešinius, liudijančius jog jie gamino keramiką, augino gyvulius ir savo pasiekimais buvo stipriai pralenkę Nilo slėnio gyventojus. Manoma, kad Čado teritorijoje kilo trys dabartinės Afrikos kalbinės šeimos: Semitų-chamitų kalbos, Nilo-Sacharos kalbos ir Nigerio-Kongo kalbos.
Dėl dykumėjimo procesų kadaise tankiai gyvenamas kraštas ištuštėjo, tačiau vidurinėje Čado dalyje (Sahelio zonoje) I mūsų eros tūkstantmetyje susidarė palankios sąlygos susiformuoti vietinėms valstybėms. Ypač palankios jos buvo teritorijose aplink Čado ežerą (istoriniame Kanem-Bornu regione). Į pietus nuo jo suklestėjo priešistorinė Sao civilizacija, į šiaurės rytus – militaristinė Kanemo valstybė. Pastaroji, XI a. priėmusi Islamą, klestėjo iš Transsacharinės prekybos su Šiaurės Afrika, o XIII a. kontroliavo teritorijas iki pat Fecano toli šiaurėje.
XIV a. Kanemas patyrė genčių invazijas iš dykumų. Svarbiausia tų genčių buvo bulalai, kurie įsitvirtino Jao mieste prie Fitrio ežero ir siaubė galingą musulmonų imperiją. Dėl jų invazijų XV a. Kanemo gyventojai buvo priversti pasitraukti į vakarus nuo Čado ežero (dab. Nigerija), kur sukūrė Bornu karalystę. Ilgainiui Bornu susigrąžino prarastas Kanemo pozicijas, tačiau Bulala Jao sultonatas, taip pat nauja valstybė Bagirmis išlaikė pozicijas iki pat XIX a.
Dar viena Sahelio tauta, sukūrusi galingą valstybę Čado teritorijoje, buvo mabai, kurie XVI–XVII a. konsolidavo Vadajaus sultonatą. Iš pradžių buvęs didele dalimi priklausomas nuo Darfūro (dab. Sudane), XIX a. Vadajus tapo galinga Sahelio imperija su klestinčia sostine Uara, iš kurios prasidėjo naujas Transsacharinės prekybos kelias į šiaurę. Tuo pat metu, apie 1880 m., galingas musulmonų vergų prekybininkas Rabih az-Zubayr nukariavo smulkias pagonių gentis dabartiniame pietų Čade, sukurdamas čia savo trumpalaikę imperiją.
XX a. pradžioje Prancūzija nukariavo vietines musulmonų valstybes ir prijungė jas prie Prancūzijos Pusiaujo Afrikos. Čadas buvo administruojamas kaip Čado teritorija. Būdama toliausiai nuo prancūzų kontroliuojamų uostų, teritorija buvo beveik nemodernizuojama, o naudojama tik kaip medvilnės žaliavos šalis. Labiau kontroliuojamame pietiniame Čade prancūzai aktyviai platino krikščionybę, tuo tarpu centrinis Čadas liko musulmoniškas.
1960 m. Čadui suteikta nepriklausomybė nuo Prancūzijos, ir iš karto šalyje susiformavo dvi priešiškos partijos, konstruojamos etniniu-regioniniu pagrindu: Čado Progresyvioji partija (PPT) atstovavo pietinio Čado krikščionis, o Čado demokratinė sąjunga (CDU) – musulmonus. Pirmasis šalies prezidentas François Tombalbaye, pats būdamas iš PPT, greitai uždraudė opozicinę partiją ir vykdė aiškią diskriminaciją musulmonų atžvilgiu. Jau 1966 m. musulmonai įkūrė sukarintą Čado Nacionalinio išsivadavimo frontą (FROLINAT), dėl ko šalyje kilo pilietinis karas.
Apie 1980 m. karas tapo toks žiaurus, kad turėjo kištis kitos Afrikos valstybės. Libija, remianti Čado musulmonus, įvedė savo armiją į Čadą ir užėmė jo šiaurinę dalį. Vėliau ji atsitraukė į Auzu ruožą.
1990 m. eilinio karinio perversmo metu buvo nuverstas pietus palaikęs prezidentas Hissène Habré, ir nauju prezidentu tapo musulmonas Idriss Déby. Nors į jį buvo kelis kartus kėsinamasi ir nepavyko pasiekti susitarimo su gausiomis sukilėlių grupėmis, 1996 m. šalyje įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai, kuriuos laimėjo Deby. Prezidentas bandė tartis su sukilėliais, tačiau įvairūs sukilimai ir toliau siaubia šalį. Situacija dar labiau paaštrėjo 2003 m. Darfūro krizės kontekste, kuomet į šalį paplūdo pabėgėliai iš gretimo Sudano, kas sukėlė Čade dar vieną pilietinį karą.
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 1996 m. priimtą Konstituciją, Čadas yra prezidentinė respublika. Daugiausiai galių šalyje sutelkta prezidento rankose. Jis yra tiek valstybės, tiek ir vyriausybės (vykdomosios valdžios) vadovas, jo pavedimu skiriamas ministras pirmininkas. Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose kas penkerius metus. Po 2005 m. įvykusių Konstitucijos pakeitimų, prezidento kadencijų skaičius nėra ribojimas. Šias pareigas nuo 1990 m. iki mirties 2021 m. ėjo Idriss Déby, tada pareigas perėmė jo sūnus Mahamat Déby.
Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei ir parlamentui – Nacionaliniam Susirinkimui. Pastarojo 135 nariai renkami kas ketverius metus visuotiniuose rinkimuose. Parlamente daugumą turi prezidentą palaikanti Patriotinio Išsigelbėjimo Judėjimo partija.
Pagal 2012 m. Demokratijos indeksą, Čadas priskiriamas autoritarinių režimų kategorijai,[2] o Freedom House ataskaita Laisvė pasaulyje 2013 Čadą įvardino nelaisva valstybe.[3]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čadas administraciškai esti suskirstytas į 22 regionus. Šie savo ruožtu dalomi į departamentus, kurių Čade iš viso yra 61. Departamentai dar skirstomi į subprefektūras.
Čado regionai:
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čadas apima rytinę Čado lygumos dalį ir didžiausią Čado ežero dalį. Čado lyguma su Čado ežeru sudaro 90 proc. šalies teritorijos. Rytuose Čado lyguma pereina į Enedi kalnyną (1450 m) ir Vadajaus masyvą (1320 m), šiaurėje iškilę vulkaniniai Tibesčio kalnai (3415 m Emi Kusis) ir Erdi plokščiakalnis. Šalies centrinės dalies šiaurėje yra žemiausias taškas – Bodelės įduba. Didžiausios šalies upės yra Šaris ir Logonė, kurių baseinai pietuose siekia Azandę ir iš ten perneša vandenį į savanas. Pietryčiuose teka Šario intakas Salamatas, sudarantis plačią šlapynių sritį. Centrinėje dalyje telkšo nemažas Fitrio ežeras, o šalies šiaurėje yra unikalūs Uniangos ežerai, apsupti dykumų (pasaulio paveldo objektas). Dykumą vagoja vadžiai, iš kurių svarbiausias yra Hovaro vadis.
Čadas tęsiasi nuo sausos Sacharos dykumos šiaurėje, per Sahelį ir Sudaną iki drėgnųjų tropikų miškų pačiuose pietuose.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vasarą šalis yra paprastai veikiama Vakarų Afrikos musonų, o žiemos mėnesiais pasato Harmatano. Pietuose vyrauja artimas tropiniam, drėgnas klimatas su 1100 mm kritulių, o šiaurei būdingas dykumų klimatas su dideliais paros temperatūrų skirtumais ir ypač retais krituliais (20–40 mm per metus).
 Ndžamenos klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. temperatūra °C | 23 | 26 | 30 | 33 | 33 | 31 | 28 | 27 | 28 | 29 | 27 | 24 | 28 |
| Krituliai mm | 0 | 0 | 0 | 10 | 26 | 50 | 144 | 174 | 84 | 20 | 0 | 0 | 510 |
| Duomenys: Čado klimatas, Ndžamena[4] 2014 03 27 | |||||||||||||
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čadas neturi išėjimo į jūrą. Prastas susisiekimas, nepakankami gamtos ištekliai ir besitęsianti politinė suirutė trukdė ekonomikos vystymuisi. Ekonomika remiasi daugiausia sėslia agrikultūra ir klajokliška gyvulininkyste. Derlingiausia žemė yra šalies pietuose, kur daug kritulių. Medvilnė ir žemės riešutai yra pagrindiniai pelno šaltiniai, mažesni eksporto šaltiniai yra sorai, ryžiai, manijokai ir batatai. Auginami galvijai, avys, ožkos, kupranugariai. Vyksta žvejyba Čado ežere. Per sausrų sezoną Čadas gauna paramą, kad palaikytų reikiamą kiekį maisto.
Soda ir uranas yra pagrindinės šalies iškasenos, nafta gaunama Dobos įlankoje, kuri yra sujungta su Kamerūno naftotiekiu Kribio mieste. Pramonė gamina maisto produktus, tekstilės ir plataus vartojimo produktus.
Importuojamos didelės mašinos, transporto įranga, pramonės prekės, nafta, maisto produktai.
Pagrindiniai mainų partneriai yra Europos Sąjungos šalys, Kamerūnas, JAV, Kinija.
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyventojai šalies teritorijoje pasiskirstę labai netolygiai: šiauriniame regione, kuris yra Sacharos dykumos dalis, gyventojų tankumas yra tik 7,74 žm/km². Didžiausias tankumas yra piečiausiame šalies penktadalyje, kur gyvena maždaug pusė visų Čado gyventojų. Pietų Čado gyventojai daugiausiai yra sėslūs, šiaurinės dalies gyventojai – klajokliai, o Sahelyje yra ir sėslių žmonių, ir klajoklių.
Oficialios verslo kalbos yra prancūzų ir arabų, bet šalyje yra kalbama dar 100 kalbų bei dialektų. Dėl svarbaus keliaujančių ir sėslių arabų prekiautojų vaidmens, čadietiška arabų kalba tapo lingua franca.
Šalyje yra paplitusi poligamija. Tokioje sąjungoje gyvena net 39 % Čado moterų. 45 % šalies moterų yra atliekama genitalijų apipjaustymo procedūra. Nors smurtas prieš moteris yra uždraustas įstatymų, iš tikro tai yra dažnas reiškinys. Moterys taip pat negauna vienodų švietimo ir mokymosi galimybių.
Pasiskirstymas pagal religijas (1993 m. surašymo duomenys):[5]
- musulmonai – 53,1 % (daugiausiai sufistai)
- katalikai – 20,1 %
- protestantai – 14,2 %
- animistai – 7,3 %
- kiti – 0,5 %
- ateistai – 3,1 %
- nėra duomenų – 1,7 %
Tiesa, religijos šalyje yra kiek susimaišiusios. Musulmonai yra susikoncentravę šalies šiaurėje ir rytuose, o animistai – pietuose.
Pasak 2000 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 25,7 % (vyrų – 40,8 %, moterų – 12,8 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 47,7 metų.[5] Gyventojų amžiaus struktūra:
- 0–14 metų - 46,7 %
- 15–64 metų - 50,4 %
- 65 metų ir vyresni - 2,9 % (2009 m. apsk.)[5]
Migracijos indeksas (per metus imigravusių į šalį ir emigravusių iš šalies žmonių skirtumas): -4,08 migrantų/1000 gyv. (2009 m. apsk.).
Anot 2007 m. apskaičiavimų, Čadas užima 18 vietą pasaulyje pagal AIDS/ŽIV paplitimą tarp suaugusiųjų, kuris šalyje yra 3,5 %. Per metus nuo šios ligos valstybėje miršta maždaug 14 000 žmonių.[5]
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- ↑ Democracy Index 2012, The Economist Intelligence Unit
- ↑ Freedom in the World 2013, Freedom House
- ↑ Climate of N'Djamena, Chad Average Weather, Climatemps.com; tikrinta: 2014-03-27
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 CŽV pasaulio faktų knyga: Archyvuota kopija 2013-04-24 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||