Sachara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Sacharos dykuma)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sachara
Sahara satellite hires.jpg
Šalis: Marokas, Tunisas, Alžyras, Libija, Egiptas, Vakarų Sachara, Mauritanija, Čadas, Nigeris, Malis, Sudanas
Susideda iš: Tenerė, Didysis Vakarų Ergas, Didysis Rytų Ergas, Šešo ergas, Tasili n'Adžeras, Achagaras, Tibestis, Iforas, Ayras, Enedis, Libijos dykuma ir kt.
Tipas: mišri: yra smėlingųjų, akmeningųjų, skaldingųjų, druskingujų dalių.
Temperatūra: 9–12 °C / 33–38 °C
Plotas: 6–9 mln. km²
Sahara ecoregion.svg

Sachara (arab. الصحراء الكبرى‎ = aṣ-ṣaḥrā´ al-kubra) – dykuma Šiaurės Afrikoje. Tai didžiausia Žemėje tropinė dykuma. Sachara apima Maroko, Tuniso pietus, Malio, Nigerio, Čado, Sudano šiaurę, didelę dalį Alžyro, Mauritanijos, Libijos, Egipto. Sacharos plotas, įvairiais duomenimis, 6–9 mln. km². Didžiausias ilgis (iš vakarų į rytus) 5700 km, plotis (iš šiaurės į pietus) ~ 2000 km.

Sachara dykuma virto ganėtinai neseniai – vos prieš 2 700 metų. Prieš šešis tūkstančius metų, maždaug tuo metu, kai susiformavo senovės Egipto civilizacija, dabartinės dykumos vietoje augo medžiai ir teliūškavo ežerai. Tačiau pamažu, po truputį kintant klimatui, vešli ir derlinga žemė virto smėlynais.

Įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Dykuma Libijoje
Ergas
Regas Maroke
Džebelis Achagare
Uola Libijos dykumoje

Sacharos gamta yra labai įvairi, ir šią dykumą galima padalinti į atskirus regionus, mažesnes dykumas. Vietiniai gyventojai tuaregai Sacharą vadina daugiskaitiniu žodžiu Tinariwen, kas reiškia tiesiog „dykumos“. Jie Sacharoje išskiria daug atskirų dykumų.

Sacharos dalis galima būtų klasifikuoti į šias rūšis:

Sacharoje yra ir kitų specifinių gamtinių objektų. Tai – sausos, nenuotakios daubos (pvz., al Katara, Malagyras), vadės (išdžiuvusios upių vagos), oazės (vandens šaltinių maitinamos vietos, kur gali augti augalai), geltos (išdžiuvę ežerai). Sacharos pakraščiuose ir kalnuose yra mažų druskingų reliktinių ežerų, didžiausias – Malagyras.

Geologija[taisyti | redaguoti kodą]

Sachara yra Afrikos platformos šiaurės vakarinė dalis. Jos prekambrinis pamatas į paviršių iškyla Achagaro, Tibesčio, Enedžio masyvuose ir Nubijos skydo vakariniame pakraštyje. Prekambro pamate yra aukso, infruzijose – retųjų metalų.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Sacharoje vyrauja kontinentinis tropinis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra 9–12 °C, liepos mėn. vidutinė temperatūra 33–38 °C. Sacharos šiaurėje užregistruota 58 °C temperatūra (aukščiausia Žemėje). Žemės paviršius įkaista iki 80 °C. Dideli paros temperatūros svyravimai. Žiemą visoje Sacharoje naktimis būna šalnos, kalnuose temperatūra nukrinta iki –18 °C. Dažni stiprūs vėjai – samumas ir harmatanas.

Augalija, gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausias oazių augalas – datulė. Hamadose, reguose augalų beveik nėra. Daugiausia paplitę kupranugariai.

Kultūra ir istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai: Sacharos tautų mityba, Transsacharinė prekyba

Sacharoje gyvena arabai, berberai, tuaregai, tūbai (iš viso ~ 3 mln. žmonių). Jie užsiima klajokline gyvulininkyste, oazėse – žemdirbyste. Didžiausios oazės: Gadamesas, Gatas, al Charaga, Siva, Tafilaletas, Džagbubas.

Vikiteka