Prancūzijos Čadas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Territoire du Tchad
Prancūzijos kolonija (1900–1946)
Užjūrio teritorija (1946–1958)
Autonominė respublika (1958–1960)
Blank.png
 
Kanem flag from dulcerta 1339-pt.svg
 
Blank.png
1900 – 1960 Flag of Chad.svg

Flag of

Vėliava

Location of
Sostinė Fort Lamis
Kalbos prancūzų (faktinė)
Politinė struktūra Prancūzijos kolonija (1900–1946)
Užjūrio teritorija (1946–1958)
Autonominė respublika (1958–1960)
Istorija
 - Įkurta 1900 m.
Plotas
 - 1950 1 283 993 km²
Gyventojai
 - 1950 2 241 000 
     Gyventojų tankumas 1,7 /km² 
Valiuta Prancūzijos Pusiaujo Afrikos frankas
CFA frankas

Čado kolonija (pranc. Territoire du Tchad) – buvusi Prancūzijos valda Afrikoje, Prancūzijos Pusiaujo Afrikos dalis. 1960 m. tapo nepriklausoma Čado Respublika.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzai pirmąkart atvyko į Čadą 1891 m., kai jų karinė ekspedicija kovojo su musulmonų valstybėmis. Lemiamas kolonijinis mūšis dėl Čado įvyko 1900 m. balandžio 22 d. tarp prancūzų majoro Amédée-François Lamy ir Sudano karo vado Rabih az-Zubayr. Abu vadai žuvo mūšyje.

1905 m. Čado administracija buvo patikėta generolui-gubernatoriui Brazavilyje, Prancūzijos Pusiaujo Afrikos sostinėje. Čadas atskira kolonija tapo tik 1920 m., kai jį pradėjo valdyti generolas-gubernatorius iš Fort Lamio (dabar Ndžamena).[1]

Čado kolonizaciją dominavo dvi temos: Čado suvienijimo politikos trūkumas ir labai lėta modernizacija. Prancūzijos kolonijinės politikos prioritetų sąraše Čadas buvo pabaigoje. Prancūzai žiūrėjo į Čadą kaip neapdirbtos medvilnės ir netreniruotos darbo jėgos šaltinį produktyvesnioms pietinėms kolonijoms.

Kolonijiniu laikotarpiu prancūzai praktiškai nevaldė Čado: šiaurėje keletas karininkų buvo paprastai palikę gyventojus ramybėje, centre administracija reiškėsi labiau ir tik pietuose prancūzai tvirtai laikė valdžią savo rankose.

1960 m. Čadas tapo nepriklausoma respublika.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Collier 1990 p. 17