Bagirmi
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bagirmi | ||||
nebėra | ||||
| ||||
Sostinė | Masenija | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | Naujieji laikai | |||
- Pirmasis žinomas valdovas | 1522 m., 1522 | |||
- Tampa protektoratu | 1894 m. | |||
Bagirmis (pranc. Baguirmi) – istorinė valstybė Sahelio civilizacijoje, buvusi dabartinio Čado pietinėje dalyje. Valstybė egzistavo nuo XVI–XIX a.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bagirmi priskirtina istoriniam Kanem-Bornu regionui, užėmė jo pietrytinę dalį. Savo egzistavimo laiku jis buvo įsiterpęs tarp Bornu vakaruose ir Vadajaus šiaurės rytuose. Į šiaurę nuo jo plytėjo retai gyvenamos dykumos, o į pietus – savana.
Svarbiausia Bagirmio upė buvo Šari.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sahelio civilizacija |
Valstybės IX-XIII a. |
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
|
Valstybės XIII-XVIII a. |
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
|
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
|
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
|
Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas |
Sahelio regionai |
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras |
Bagirmio valstybė per visą savo istoriją buvo įtakojama kultūriškai senesnės ir stipresnės Kanem ir Bornu valstybių vakaruose. XIII a. ši teritorija priklausė Kanemui, ir tik XIV a. Kanemui nusilpus, jo kultūrinės įtakos rytinėje provincijoje ėmė konsoliduotis nepriklausoma valstybė.
Pirmasis žinomas Bagirmio valdovas Birni Besse pradėjo valdyti 1522. Jis davė pradžią Kenga dinastijai, kurios visi valdovai tituluoti mbangi. XVI a. sostinė įtvirtinta Masenijoje, čia pastatyti rūmai, o valdant Abdullah IV (1568–1608) buvo introdukuotas Islamas. Svarbiausia valstybės etninė grupė buvo bagirmiai, nuo kurių ir kilo valstybės pavadinimas.
1571–1603 m. gretimoje Bornu valdant valdovui Idris Alooma, Bagirmis buvo prijungtas prie jo imperijos, tačiau vėliau išsilaisvino ir buvo nepriklausomas iki XVIII a. vidurio, kol vėl buvo priverstas mokėti duoklę Bornu.
Nuo XVIII a. II pusės Bagirmi tapo stipria valstybe, sugebėjusia apjungti aplinkines tautas į vieningą darinį. Tačiau XIX a. II pusėje jo ekonominė ir politinė galia sumenko dėl vidaus nesutarimų tarp skirtingų etninių grupių. Bagirmi užgožė Vadajus šiaurės rytuose, tuo metu išgyvenęs didžiulį klestėjimą ir kontroliavęs transsacharinės prekybos kelią. 1871 m. Bagirmis buvo priverstas Vadajui mokėti duoklę, kas jį paskatino užmegzti draugiškus santykius su Prancūzija.
XIX a. pabaigoje Sudano karvedys Rabih az-Zubayr nusiaubė visą rytinį Sahelį, 1893 m. sudegindamas Bagirmio sostinę Maseniją. Tai paskatino tuo metu valdžiusį 25-ąjį mbangi paprašyti Prancūzijos pagalbos ir protektorato statuso. Tai pabaigė nepriklausomo Bagirmio egzistavimą: jis buvo įjungtas į Prancūzijos Kongo koloniją.
Bagirmio sultonatas iki šiol nominaliai egzistuoja, turi sostinę Maseniją, ir renkami jo mbangiai.