Prancūzijos kolonijinė imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Prancūzijos kolonijinė imperija
pranc. Empire colonial français
1534 – 1980
 

Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Prancūzijos himnas
Location of
Location of
Prancūzijos kolonijinė imperija
Sostinė Paryžius
Kalbos Prancūzų
Vyriausybė Neįvardinta
Karalius / prezidentas
 1534–1547 (pirmas) Pranciškus I (karalius)
 1974–1980 (paskutinis) Valéry Giscard d'Estaing (prezidentas)
Istorija
 - Užimta Gaspė įlanka 1534 m., 1534
 - Vanuatu nepriklausomybė 1980 m.
Valiuta Prancūzijos frankas
Pirmosios ir antrosios Prancūzijos imperijų žemėlapis

Prancūzijos kolonijinė imperija (pranc. Empire colonial français) – kolonijinė imperija, kontroliuojama iš Prancūzijos. Didžiausios galybės pasiekė XX a., kuomet valdė apie 12 347 000 km² pasaulio teritorijos. Tuo metu tai buvo antroji pagal dydį pasaulio imperija.

Ispanijai saugant savo kolonijinės plėtros monopoliją ir dėl vidinių problemų – Prancūzijos religinių karų pirmosios pastangos kurti kolonijas buvo gana vėlyvos. Ankstyvosios kolonijos Pietų Amerikoje – Pusiaujo Prancūzija 1612 m. San Luise, Antarktinė Prancūzija 1555 m. Rio de Žaneire ir Floridoje nebuvo sėkmingos dėl menkos valdžios paramos ir Ispanijos bei Portugalijos pasipriešinimo. Kolonijinės imperijos kūrimas prasidėjo tik nuo 1605 m. liepos 27 d., įkūrus Port Rojalį Šiaurės Amerikos Akadijos kolonijoje.

Imperija vystėsi dviem etapais. Iš pradžių (XVII a.) ji daugiausia dėmesio skyrė Šiaurės Amerikai, kur buvo įkurta Naujoji Prancūzija, taip pat Karibams ir Pietų Azijai. Pagal 1763 m. Paryžiaus taikos sutartį Prancūzija buvo priversta didžiąją dalį savo Amerikos ir Indijos valdų atiduoti Anglijai (Luizianą dar anksčiau perdavė sąjungininkei Ispanijai, kad ji nepatektų į britų rankas).

Antrosios imperijos metu (nuo 1830 m.) Prancūzija didžiausią dėmesį kreipė į Afriką ir Pietryčių Aziją. Tarp 1845 m. ir 1897 m. Prancūzija užėmė visą Sacharą. Tuo pačiu metu Prancūzija užėmė beveik visas Indijos vandenyno salas ir didžiąją dalį Okeanijos. 1954 m. Prancūzijos kolonijinė imperija žlugo Azijoje, o 1960 m. ir Afrikoje.

Dabartinė imperijos liekana yra Prancūzijos užjūrio departamentai ir teritorijos, tarp kurių didžiausia teritorija yra Prancūzijos Gviana.

Dėl prancūzų imperializmo buvusiose kolonijose išplito prancūzų kalba, švietimas.

Prancūzijos valdos Afrikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valda Įsigijimas Praradimas Istorija
Afrika
Egiptas 1798 1801 Užkariautas Napoleono, 1801 m. grįžo Osmanų imperijai
Fezanas 1943 1951 Užimtas Antrojo pasaulinio karo metu, nuo 1947 m. JTO globojama teritorija, nuo 1951 m. nepriklausomos Libijos dalis
Prancūzijos Šiaurės Afrika 1830 1962 1830 m. Alžyro užkariavimo pradžia, 1881 m. okupuotas Tunisas, 1911 m. Marokas, nepriklausomi nuo 1956 m., išskyrus Alžyrą, kuris nepriklausomu tapo 1962 m.
Prancūzijos Vakarų Afrika 1895 1960 1612 m. įsteigtas prancūzų prekybinis postas Senegale, 1677 m. išvyti olandai ir įsteigta prancūzų kolonija, 1758–1779 ir 1809–1819 m. okupuota britų, 1840 m. pradėtas užkariauti Senegalas ir Vakarų Afrika, 1895 m. įkurta Prancūzijos Vakarų Afrika, 1958 m. padalinta į kolonijas priklausančias Prancūzijos Bendrijai (išskyrus Gvinėją), 1960 m. kolonijos tapo nepriklausomomis.
Prancūzijos Ekvatorinė Afrika 1663 1960 1875 m. Prancūzijos kolonija tapo Gabonas, toliau vyko kolonijų užkariavimas ir 1910 m. įkurta Prancūzijos Ekvatorinė Afrika, 1958 m. padalinta į autonomines respublikas priklausiusias Prancūzijos Bendrijai, 1960 m. kolonijos tapo nepriklausomomis
Prancūzijos Somalilandas 1862 1977 1896 m. Džibutis tapo Prancūzijos Somalilando kolonija, nuo 1977 m. visiškai nepriklausomas vėl kaip Džibutis
Madagaskaras 1885 1960 XVII–XVIII a. ginčytina teritorija tarp Anglijos ir Prancūzijos, 1883 m. užimtas Prancūzijos, 1885 m. Kongo konferencijoje priskirtas Prancūzijai, 1896 m. įsteigtas Prancūzijos protektoratas, 1958 m. autonomija Prancūzijos Bendrijos ribose, nuo 1960 m. nepriklausomas
Komorai 1841 1975 1841 m. įsteigtas Prancūzijos protektoratas, 1886 m. tapo Prancūzijos protektorato Mayotte dalimi, 1887 m. „Komorų protektoratas“, 1908 m. sujungtas su Mayotte, 1914 m. priskirti Madagaskaro generaliniam gubernatoriui, 1961 m. suteikta autonomija, 1975 m. nepriklausomi, išskyrus Mayotte
Kamerūnas 1919 1960 1919 m. Tautų Sąjungos valda, 4/5 perduoti kaip mandatinė teritorija Prancūzijai, nuo 1945 m. JT globojama teritorija, 1960 m. tapo nepriklausomu kaip Rytų Kamerūnas
Reunjonas 1640 1640 m. užimtas Prancūzijos, 1946 m. tapo Prancūzijos užjūrio departamentu, 1982 m. Prancūzijos užjūrio regionas ir ES dalis
Maurikijus 1715 1810 Užimtas Prancūzijos, 1767 m. Prancūzijos kolonija, 1810 m. užkariautas Didžiosios Britanijos

Europoje Prancūzijos valdytos teritorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Be užjūrio valdų Prancūzija skirtingais laikotarpiais valdė ir kai kurias Europos šalis, tačiau jų negalima painioti su kolonijomis, nes jų teisinis statusas visada buvo kitoks.

Valda Įsigijimas Praradimas Istorija
Europos teritorijos
Neapolio karalystė 1500 1504 1500 m. užkariavo karalius Liudvikas XII, 1504 m. grįžo Ispanijai
Milano hercogystė 1499
1515
1524
1513
1521
1525
1499 m. užimta Prancūzijos, 1513 m. šveicarų išstumta, 1515 m. valdant karaliui Pranciškui I vėl tapo Prancūzijos, 1521 m. tapo savarankiška, 1524 m. trumpai užimta prancūzų, 1525 m. užimta Šventosios Romos imperijos kariuomenės.
Ispanijos Nyderlandai
Austrijos Nyderlandai
(dabartinė Belgija)
1667
1672
1745
1794
1668
1679
1748
1814
1667–1668 m. karo metu Prancūzija užėmė Burgundijos grafystę, tačiau pagal Pirmąją Aacheno taiką 1668 m. ją turėjo grąžinti Ispanijai, išskyrus Eną, Lilį, Šarlerua, Kortreiką, Turnė ir Oudenaarde, kurie liko Prancūzijai, Prancūzijos-Nyderlandų karo 1672 m. metu Prancūzija užėmė šiaurinę Ispanijos Nyderlandų dalį, pagal Nimvegeno taiką 1679 m. galutinai užėmė Burgundijos grafystę, tačiau turėjo pasitraukti iš Ispanijos Nyderlandų šiaurės, 1745-48 m. ir 1794 m. Prancūzija užėmė Austrijos Nyderlandus, kurie Campo Formio taikos sutartimi buvo Austrijos formaliai perduoti Prancūzijai, 1814 m. prijungti prie Nyderlandų
Liuksemburgas 1684
1795
1697(?)
1814
1684 m. užimtas Prancūzijos, 1714 m. prijungtas prie Austrijos Nyderlandų, 1795 m. vėl okupuotas prancūzų, nuo 1815 m. savarankiškai kaip Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė.
Dalmatija 1809 1814 Pagal Presburgo taiką Austrijos perduota Prancūzijai, bet atiduota Italijai, 1809 m. prijungta prie Prancūzijos, 1815 m. grįžo Austrijai.
Menorka 1756 1763 SEptynerių metų karo metu 1756 m. okupuota Prancūzijos, 1763 m vėl užimta Didžiosios Britanijos
Ilyrijos provincijos 1809 1814 1809 m. Šionbruno taika Austrijos perduotos Prancūzijai, 1814 m. grįžo Austrijai kaip Ilyrijos karalystė
Elba 1802 1815 1802 m. Amjeno taika tapo Prancūzijos, 1815 m. prijungta prie Toskanos
Jonijos salos 1797 1809 Pagal Campo Formio taiką atiteko Prancūzijai, 1809 m. okupuotos Didžiosios Britanijos
Katalonija 1808 1813 Okupuota Prancūzijos, 1812 m. prijungta prie Prancūzijos, 1813 m. grąžinta Ispanijai
Korfu 1797
1807
1798
1814
Pagal Campo Formio taiką atiteko Prancūzijai, 1798 m. Rusijos protektoratas, 1805 m. vėl užimta prancūzų, 1815 m. britų protektoratas
Korsika 1401
1553
1768
1796
1815
1409
1559
1794
1814
-
Dėl Korsikos ilgą laiką kovojo Piza, Genuja, Aragono karalystė ir Prancūzija, 1768 m. Prancūzija Korsiką nusipirko ir 1769 m. aneksavo, 1794-96 m. Prancūzijos Revoliucijos metu ir 1814 m. per Napoleono karus trumpai buvo okupavusi Didžioji Britanija, šiuo metu autonominė Prancūzijos provincija
Malta 1268
1798
1284
1801
Viduramžiais trumpą laiką priklausė Prancūzijai, 1798 m. užimta Napoleono, 1801 m. prarasta
Klaipėdos kraštas 1920 1923 1918 m. atskirtas nuo Rytų Prūsijos, 1920 m. administruojamas prancūzų, 1923 m. prijungtas prie Lietuvos
Monakas 1641
1861
1815
1918
Prancūzijos protektoratas, nuo 1918 m. formaliai nepriklausomas
Nyderlandai 1795 1813 Įkurta nuo Prancūzijos priklausoma Batavijos respublika, 1806 m. pervadinta į Olandijos karalystę, 1810 m. prijungti prie Prancūzijos, nuo 1813 m. vėl nepriklausomi
Didelės teritorijos:
Vokietijoje
Šveicarijoje
ir Italijoje
1793 1814 Formaliai Prancūzijos departamentai
Saras 1920
1945
1935
1957
Pagal Versalio sutartį perduotas Prancūzijai kaip Tautų Sąjungos, 1935 m. grįžo Vokietijai, po Antrojo pasaulinio karo okupuotas Prancūzijos, 1946 m. oficialiai tapo Prancūzijos protektoratu, 1957 m. po plebiscito grąžintas Vokietijai


Kolonijinės imperijos
Portugalijos | Ispanijos | Britanijos | Prancūzijos | Nyderlandų | Rusijos | Japonijos | Vokietijos | Italijos | Belgijos | Danijos | Švedijos | Kuršo