Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio VU Komunikacijos fakultetas)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas
VU Komunikacijos fakultetas.jpg
Įkurtas 1991 m.
Dekanas Andrius Vaišnys
Darbuotojų 80 (2013 m. sausis)
Studentų 1255 (2013 m. spalis)
Bakalaurai 1000 (2013 m. spalis)
Magistrantai 232 (2013 m. spalis)
Doktorantai 23 (2013 m. spalis)
Vieta Vilnius, Lietuva
Svetainė http://www.kf.vu.lt/

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas – Vilniaus universiteto fakultetas, kuriame rengiami komunikacijos ir informacijos specialistai, atliekami šios mokslo krypties tyrimai. Fakultetui nuo 2007 metų vadovauja prof. dr. Andrius Vaišnys.

Studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bakalauro studijos:

Studijos.jpeg

Magistrantūros studijos:

Doktorantai rengiami šiuose moksliniuose padaliniuose:

  • Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas
  • Knygotyros ir dokumentotyros institutas
  • Informacijos ir komunikacijos katedra
  • Žurnalistikos institutas
  • Kūrybinių medijų institutas
  • Muzeologijos katedra
  • Medijų tyrimų laboratorija

Šių studijų programų tikslas yra parengti specialistus, gebančius organizuoti ir valdyti kultūros, mokslo, verslo, žiniasklaidos ir specialių informacijos struktūrų informaciją. Taip pat ją pateikti visuomenei, kurti ir įgyvendinti informacijos politiką, komunikacijos strategijas ir kampanijas. Be to, studijas baigęs asmuo gali atlikti komunikacijos ir informacijos taikomuosius mokslinius tyrimus.

2013 m. spalio mėn. duomenimis Fakultete mokosi 1255 studentai.

Sėkmingai baigus studijas, suteikiamas komunikacijos ir informacijos bakalauro ar magistro kvalifikacinis laipsnis.

Fakultetas bendradarbiauja su 46 akademiniais užsienio partneriais iš 17 valstybių. Dėstytojai ir studentai dalyvauja Europos Sąjungos ERASMUS/LLP akademinių mainų programoje, dvišalėse ir daugiašalėse akademinio bendradarbiavimo programose. Fakultetas taip pat palaiko glaudžius ryšius su profesine aplinka – komunikacijos ir informacijos srities profesinėmis asociacijomis, komunikacijos ir žiniasklaidos institucijomis, archyvais, bibliotekomis ir muziejais, spaustuvininkų ir knygų prekybininkų susivienijimais, užsienio šalių ir specialiaisiais informacijos centrais, verslo įmonėmis.

Mokslas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konferencija.JPG

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje komunikacijos ir informacijos mokslai daugiausiai plėtojami būtent VU Komunikacijos fakultete. Tokią fakulteto poziciją lėmė dar 1997 m. gautas Humanitarinių mokslų srities Komunikacijos ir informacijos krypties pripažinimas, 1998 m. iškovota doktorantūros teisė, o 2003 m. habilitacijos procedūros teisė.

Šiandien fakultetas vienija 54 tyrėjus ir turi didžiausią komunikacijos ir informacijos mokslų krypties mokslininkų kolektyvą Lietuvoje.

Septyniuose šakiniuose fakulteto mokslo padaliniuose atliekami fundamentiniai ir taikomieji tyrimai, kurių problematika labai plati – nuo žinių ekonomikos iki lituanistinio paveldo. Fakulteto mokslininkai dirba pagal dvi Vilniaus universiteto ilgalaikes mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programas – Komunikacija ir informacija tinklaveikos visuomenėse ir Paveldo tapsmas ir komunikacija.

BIBLIOTEKININKYSTĖS IR INFORMACIJOS MOKSLŲ INSTITUTAS

  • „Informacijos valdymas bibliotekose, archyvuose ir muziejuose“ (vadovas – prof. dr. (HP) Arvydas Pacevičius)

INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA

  • „Informacijos ir komunikacijos raiškos ir modeliai žinių visuomenėje“ (vadovė – prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė)

KNYGOTYROS IR DOKUMENTOTYROS INSTITUTAS

  • „Dokumentinių medijų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai“ (vadovė – prof. dr. Aušra Navickienė)

KŪRYBINIŲ MEDIJŲ INSTITUTAS

  • „Tarpdisciplininiai Letuvos ir Baltijos šalių kino tyrimai“ (vadovė – doc. dr. Renata Šukaitytė)

MEDIJŲ TYRIMŲ LABORATORIJA

  • „Interaktyviųjų medijų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai“ (vadovas – dr. Andrius Šuminas)

MUZEOLOGIJOS KATEDRA

  • „Socialinis kuriamo muzealumo ir komunikacijos vaidmuo kintančiame pasaulyje“ (vadovas – doc. dr. Rimvydas Laužikas)

ŽURNALISTIKOS INSTITUTAS

  • „Lietuvos žiniasklaidos kaita konvergencijos sąlygomis“ (vadovas – doc. dr. Deimantas Jastramskis)

Fakulteto kaip atstovaujamos mokslų krypties organizatoriaus įdirbį rodo tai, jog kasmetės tarptautinės knygotyros konferencijos tapo regioninės svarbos moksliniais renginiais, o tradiciniai Vaclovo Biržiškos skaitymai, Informacijos ir komunikacijos katedros ir Žurnalistikos instituto moksliniai seminarai ir konferencijos telkia įvairių Lietuvos institucijų tyrėjų pajėgas.

Kiekvienais metais Komunikacijos fakulteto tyrėjai paskelbia per 80 mokslinių publikacijų. Skaičiuojant vienam mokslininkui tenkančią mokslo produkciją, fakultetas neatsilieka nuo kitų Vilniaus universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų kamieninių padalinių ar juos lenkia.

Lietuvos humanitarinių mokslų tęstinių mokslinių leidinių sąrašą papildo fakultete rengiami ir leidžiami trys mokslo žurnalai: komunikacijos ir informacijos mokslininkai pradėjo skelbti straipsnius 1994 m. įkurtame tęstiniame mokslo darbų leidinyje „Informacijos mokslai“, 1961 m. įsteigta „Knygotyra“. 2008 m. fakultete pradėtas leisti dar vienas mokslo žurnalas – „Žurnalistikos tyrimai“.

Padaliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu Komunikacijos fakultete yra šie akademiniai šakiniai padaliniai:

  • Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas
  • Informacijos ir komunikacijos institutas
  • Knygotyros ir dokumentotyros institutas
  • Kūrybinių medijų institutas
  • Medijų tyrimų laboratorija
  • Muzeologijos katedra
  • Žurnalistikos institutas

Fakultete taip pat yra vienas nešakinis padalinys – Integruotas informacijos centras, kuris atlieka šias funkcijas:

  • diegia ir prižiūri Fakulteto naudojamas informacines technologijas;
  • plėtoja ir palaiko vidines komunikacijos priemones: kuria ir tvarko elektroninių paštų konferencijas, skleidžia darbuotojams aktualią informaciją;
  • vykdo Fakulteto ryšius su visuomene: prižiūri ir atnaujina Fakulteto tinklalapį, rengia fakulteto reprezentacinę medžiagą, pristato fakultetą parodose, bendradarbiauja organizuojant Fakulteto renginius;
  • bendradarbiauja rengiant ir įgyvendinant Fakulteto projektus;

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto (VU) Tarybos nutarimu Bibliotekininkystės, Informacijos sistemų, Knygotyros ir bibliografijos bei dviejų Žurnalistikos katedrų pagrindu buvo įkurtas Komunikacijos fakultetas. Šiam sprendimui pagrįsti buvo bene trys priežastys.

Istorijos fakultete vykdyti bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos, žiniasklaidos (ne tik rašto, bet ir vaizdo informacijos) tyrimai rodė, jog jiems plėtoti reikalinga nauja akademinė struktūra. Taip pat bibliotekininkystės ir žurnalistikos studijų programos, anuomet vadintos specialybėmis, turėjo atitikti naują – komunikacijos ir informacijos studijų koncepciją; neišsitekdamos tarp istorijos akademinių disciplinų, nebūtų tenkinusios modernių visuomenės poreikių ugdant profesionalius komunikacijos specialistus. Tuometinėse Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos, Radijo ir televizijos žurnalistikos, Spaudos žurnalistikos katedrose atlikti knygos ir spaudos istorijos, knygų leidybos, poligrafijos ir knygų prekybos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, žurnalistikos teorijos ir istorijos, informacijos teorijos ir informacinių sistemų tyrimai, kaip ir dėstomi dalykų kursai buvo priskiriami istorijos, pedagogikos, technikos ar ekonomikos mokslams.

Antroji priežastis: Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 metų įstatymu patvirtinus Universiteto statutą, buvo grąžinta autonomija, leidusi vykdyti akademines ir mokslo pertvarkos reformas, atsižvelgiant į nepriklausomybę atkūrusios valstybės ir atgimusios, laisvai diskutuojančios visuomenės poreikius. Dar Sąjūdžio laikais pradėta mokymo planų kaita (sugrąžinti lituanistiniai dalykai, panaikinti ideologizuoti kursai) baigėsi sistemine aukštojo mokslo pertvarka, ne tik naujų fakultetų, bet ir universitetų kūrimu. VU atsirado galimybė pažvelgti į komunikaciją naujai ir sutelkti jai būdingus tyrimų objektus bei disciplinas vienoje struktūroje.

Tiek naujo fakulteto, tiek jo padalinių kūrimąsi lėmė komunikacijos ir informacijos mokslų, 1997 m. pripažintų atskira kryptimi, modernių šakų sklaida ir uždaviniai – informaciniu požiūriu tirti socialinės komunikacijos procesus ir plėtoti bendrąją komunikacijos ir informacijos teoriją. VU Tarybos sprendimas buvo naudingas sukuriant Lietuvoje komunikacijos mokslų ir studijų mokyklą, atvėrusią galimybes visapusiškai tyrinėti pamatinį bendravimo objektą – pranešimą pagal įvairias komunikacijos šakas.

Trečioji reikšminga priežastis yra VU reikšmė Lietuvos istorijoje ne tik plėtojant mokslą ir studijas, bet ir prisidėjus prie švietimo ir informacijos politikos: nuo pat įkūrimo VU ilgokai buvo pagrindinis leidybos ir žinių sisteminimo bei sklaidos centras. Būtent VU biblioteka ilgai buvo vienintelė informacijos sistemos kūrėjas ir mokslinės informacijos skleidėjas, VU  pradėtas leisti ir pirmasis periodinis laikraštis Lietuvoje.

Nuo pat įkūrimo pabrėždamas esminį universitetinį mokslo ir studijų vienovės principą, puoselėdamas tradicijas, fakultetas nuosekliai rengė, rengia ir įgyvendina komunikacijos ir informacijos lauko tyrimų bei studijų plėtros planus. 1992 m. pradėta Informologijos bakalauro studijų programa suteikė impulsą vertinti informaciją kaip reikšmingą šiuolaikinės vadybos elementą ir kaip verslo rūšį. Nuo 1997 m. Universitetas priima studijuoti Verslo informacijos vadybos. Į kai kurias kūrybinio pobūdžio pirmosios pakopos studijų programas fakultetas dešimtmečius išlaiko stojamojo egzamino reikalavimą, paisydamas VU principo, kad šiame Universitete turi studijuoti stiprią motyvaciją turintys asmenys.

Fakulteto laimėtas TEMPUS projektas paskatino atnaujinti magistrantūros studijas, vidinės ir išorinės komunikacijos sklaidą. Jai užtikrinti ir informacijos ryšiams su išoriniais partneriais palaikyti 1997 m. buvo įkurtas Integruotas informacijos centras.

VU yra sukurta vienintelė Lietuvoje trijų pakopų komunikacijos ir informacijos mokykla: čia rengiami ir šios krypties socialinių mokslų daktarai.1993 m. Fakultete pradėtos ginti disertacijos subrandino būrį naujosios kartos komunikacijos ir informacijos mokslininkų profesionalų, kurių gretas daugiau kaip po dešimties metų pertraukos 2004 m. papildė trys habilitacijos procedūrą atlikę mokslininkai profesoriai.

Fakulteto akademiniuose šakiniuose padaliniuose vykdomi tyrimai pagal tam tikras šakas, kurios brandina daugialypę problematiką, todėl tie padaliniai turi institutų pavadinimą (katedrų statusu).

2008 m. pagal naujausią KF strateginės raidos planą yra išplėsti moksliniai interesai, todėl 2012 m. buvo įsteigti nauji šakiniai padaliniai: iš viso jų yra fakultete 6 (5 iš jų koordinuoja ir studijas). Fakulteto tinklalapyje pateikiama informacija apie šio akademinio kamieninio padalinio struktūrą, jo institutus ir katedras, kiekvieno jų istoriją ir vykdomus tyrimus, studijų koordinavimo darbus.

Fakultetas vykdo 10 magistro studijų programų ir 8 bakalauro studijų programas, kurių kievienai vadovauja atitinkamas profesūros ir socialinių partnerių komitetas.

Fakultete veikia formalios ir neformalios studentų organizacijos – atstovybė, draugijos, klubai. KF koordinuoja VU radijo veiklą. Fakultetas nuo įsteigimo įsikūręs keliuose VU pastatuose: Bernardinų g. 11, Maironio g. 7 ir Saulėtekio al.9 (I namo 2 ir 5 aukštuose).

Studentų organizacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eisena.jpg
Vukfsmd.jpg
Studijoskf.jpeg

Studentų atstovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Komunikacijos fakultete (VU SA KF) – fakulteto studentų interesams atstovaujanti organizacija, konsultuojanti, padedanti jaunajai bendruomenei akademinio, socialinio pobūdžio klausimais. VU SA KF yra tarpininkė tarp studentų ir fakulteto vadovybės siekiant studijų kokybės ir geresnio studentiško gyvenimo. VU SA KF taip pat organizuoja įvairius renginius, vienas svarbiausių, reprezentuojantis fakulteto gyvenimą.

Studentų mokslinė draugija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinė draugija (SMD) – asociacijos statusą turinti organizacija, kuri vienija Vilniaus universiteto Komunikacijos studentus. Draugijos nariai domisi komunikacijos mokslo naujovėmis, tendencijomis bei rengia mokymus, viešas paskaitas ar diskusijas. Svarbiausias SMD renginys – kasmetinė tris dienas trunkanti konferencija skirta komunikacijos ir informacijos mokslams. Jos metu pranešimus skaito studentai, akademikai ir privataus sektoriaus atstovai.

SMD yra išsikėlusi šiuos tikslus:

  • skatinti ir plėtoti studentų mokslinę veiklą, ugdyti mokslinius įgūdžius bei koordinuoti studentų savarankiškų mokslinių tyrimų projektus;
  • ugdyti studentų kritinį mąstymą, organizacinius gebėjimus, skatinti mokslo populiarinimo iniciatyvas;
  • siekti dalyvauti VU KF mokslininkų vykdomuose mokslo tiriamuosiuose darbuose;
  • kasmet ekspertų komisijos atrinkus pranešimus pristatyti metinėje tradicinėje studentų mokslinėje konferencijoje, taip pat organizuoti SMD narių susirinkimus, studentų mokslinių darbų konkursus, mokslinius seminarus, debatus, diskusijų klubus;
  • bendradarbiauti su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslinėmis bei studentiškomis organizacijomis;
  • rūpintis mokslinių darbų publikavimu bei vykdyti kitą teisės aktams neprieštaraujančią veiklą[1].

Politikos komunikacijos klubas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Organizacija, kurioje renkasi jaunieji politikos apžvalgininkai. Čia aptariami naujausi valstybės ir pasaulio įvykiai, rengiamos diskusijos su politikais ir politikos ekspertais.

Kūrybinių medijų klubas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klubas veikia kaip kūrybos agentūra: kuria reklamas bei įgyvendina įvairias menines idėjas. Taip pat svarbi jo veiklos dalis – viešų diskusijų rengimas apie kultūrą, dizainą, reklamą.

Daugiau informacijos galima rasti socialiniame tinkle Facebook

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]