Šventasis Daubų ąžuolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°49′08″š. pl. 24°56′10″r. ilg. / 54.818964°š. pl. 24.936221°r. ilg. / 54.818964; 24.936221

Neries regioninis parkas.png
Šventasis Daubų ąžuolas, 2015 m. gegužė
Aplink kamieną – atokvėpio vieta

Šventasis Daubų ąžuolas – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Vilniaus rajone, Dūkštų sen., Neries regioniniame parke. Ši vieta vadinama Daubomis, esančiomis Dūkštos upelio slėnyje tarp Buivydų ir Karmazinų piliakalnių. Priklauso Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos (323 kv., 2 skl.) teritorijai, Dūkštų kraštovaizdžio draustiniui.

Ąžuolas auga kairiajame Dūkštos upelio krante, apie 400 m iki santakos su Nerimi. Pasiekiamas einant Dūkštos pažintiniu pėsčiųjų taku. Link medžio šlaite įrengti mediniai laiptai, pastatytas informacinis stendas, kamienas apjuostas suolu, skirtu atokvėpiui.

Tai pats storiausias šių apylinkių ąžuolas (kamieno skersmuo 1,57 m, kamieno apimtis - 4,95 m). Ąžuolo amžius apie 300 metų. Paskelbtas saugomu remiantis LR Aplinkos ministerijos 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-255.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologų manymu, Karmazinų piliakalnis nuo VI a. galėjo būti naudojamas kaip šventvietė – alkakalnis. Apie šį alkakalnį ir Daubų vietovę bei Buivydų piliakalnį yra pasakojama daug padavimų, kuriuose minima čia buvusi šventykla, pagonių maldos vieta. Iš senųjų metraščių užuominų galima spėti, kad šiose vietovėse senovėje būta didžiulės ąžuolų girios, kuri tęsėsi nuo Kauno pusės iki Maišiagalos ir Vilniaus. Šioje didelėje ąžuolų girioje, tikėtina, buvo nemaža šventviečių. Šios didžiosios girios likučiai yra Dūkštų ąžuolynas ir tebežaliuojantys pavieniai didžiuliai ąžuolai Vilniaus apylinkėse.

Buivydų kaimo senoliai pasakoja, kad į Daubas eidavo melstis lietuviai, kai dar buvo pagonimis. Kaime pasakojama, kad iš Daubų miško atšliaužia didžiulis žaltys. Žmonės šiose vietose iki šiol atsimena jų prosenelių žodžius, kad žalčio mušti negalima, nes jis yra šventas gyvūnas.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.)
  • Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,95 m
  • Kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 1,57 m
  • Aukštis – 28 m
  • Lajos plotis – 0,2 m
  • Lajos aukštis – 18 m
  • Amžius – apie 300 metų

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]