Glitiškių ąžuolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Glitiskiu azuolas2007.JPG

Glitiškių ąžuolas – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas, 1960 metais paskelbtas gamtos paminklu. Auga Glitiškių kaime, Paberžės sen., Vilniaus raj. Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.). Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 740 cm, medžio aukštis – 24 m., lajos aukštis – 20 m. Medis pasiekė gamtinę brandą ir yra degeneracijos fazėje.

Glitiškių ąžuolas yra trečias pagal storį ir pirmas pagal aukštį ąžuolas Lietuvoje.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie šio ąžuolo, pasak pasakojimų, 1831 m. sukilęs prieš carinę priespaudą rinkdavęsis dvaro jaunimas. Nuo čia jie žygiavę į Vilnių ir įsitraukę į sukilėlių gretas. Išlikusi dar viena įdomi istorija: daugel metų ąžuole perėjo baltų gandrų pora. Tačiau 1975 m. vasarą atskridę gandrai netūpė į lizdą, kelias dienas pasukę aplink ratus, nutarė įsikurti kitur. Nujautė gandrai negerą… Po kelių dienų šaka su lizdu nulūžo. Dabar ąžuolas pasitinka kiekvieną atvykusį aplankyti Glitiškių dvaro sodybos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „VĮ Ukmergės miškų urėdija“. ukmu.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-09. Nuoroda tikrinta 2016-04-09. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]