Bieliūnų ąžuolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°41′03″ š. pl. 25°07′40″ r. ilg. / 54.68417°š. pl. 25.12778°r. ilg. / 54.68417; 25.12778

Bieliūnų ąžuolas – buvęs išskirtinis ąžuolas, augęs Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Girulių miške, 124 kvartale, 1 sklype, įkalnėje, nedidelėje laukymėje, netoli Bieliūnų ir Smiglių kaimų. Patenka į Griovių geomorfologinį draustinį. Prieš kelis dešimtmečius medis pradėjo džiūti ir drevėtą, 5,7 m apimties (1,3 m aukštyje), 32 m aukščio ąžuolą vėjas iš šaknų išvertė 2011 m. pavasarį. Manoma, kad jam buvo apie 600 metų.

1960 m. įtrauktas į saugomų objektų sąrašą,[1] 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-19 iš jo išbrauktas kaip sunykęs.

Vietinių gyventojų ąžuolas vadintas „Storuoju“ (lenk. Gruby dęb). Pasakojama, kad prie Bieliūnų ąžuolo rinkęsi 1831 m. sukilėliai, vadovaujami Emilijos Pliaterytės. Tačiau vietos gyventojams sukilėlius išdavus, kazokai juos užpuolę. Po šiuo ąžuolu nubaustas vienas iš išdavusiųjų sukilėlius.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kas įkvėps išvirtusiam ąžuolui gyvybę? Miškai. 2011 m.
  2. Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Trečia knyga. Vilnius: Mintis, 2013.