Poznanės provincija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Poznanės provincija
Provinz Posen
Flag of Salzburg, Vienna, Vorarlberg.svg
1848 – 1919 Flagge Preußen - Grenzmark Posen-Westpreußen.svg
 
POL województwo poznańskie II RP COA.svg
Flagge Preußen - Provinz Posen.svg Grand Coat of Arms of Grand Duchy of Poznań.svg
German Empire - Prussia - Posen (1871).svg
Administracinis centras Poznanė
Departamentai/Apygardos 2
Oficialios kalbos vokiečių kalba
1848–1918 Flag of Prussia (1892-1918).svg Prūsijos karalystė
1871–1918 Flag of Prussia (1892-1918).svg Vokietijos imperija
1918–1933 Flag of Germany.svg Veimaro respublika
1933–1945 Flag of the NSDAP (1920–1945).svg Trečiasis reichas
Gyventojų 2 099 831 (1905)
Plotas 28,970 km²

Poznanės provincija (vok. Provinz Posen, lenk. Prowincja Poznańska) – buvusi Prūsijos karalystės provincija, egzistavusi nuo 1848 m. iki 1918 m., vėliau nuo 1871 m. iki 1918 m. įėjo į Vokietijos imperijos sudėtį. Teritorija apėmė maždaug 29 km² plotą.[1]

Teritorija, iš pradžių priklausiusi Didžiosios Lenkijos regionui, po ATR padalijimų 1772 m. (Notecės apygarda) ir 1793 m. (Pietų Prūsija) tapo Prūsijos dalimi. Po Prūsijos pralaimėjimo Napoleono karuose, pagal 1807 m. sudarytos Tilžės taikos sąlygas teritorija buvo prijungta prie Varšuvos kunigaikštystės. 1815 m. vykusiame Vienos kongrese, Prūsijai atiteko vakarinis trečdalis Varšuvos kunigaikštystės teritorijos; tai sudarė apie pusę buvusios Pietų Prūsijos teritorijos. Vėliau Prūsija šiai provincijai suteikė pusiau autonominį Didžiosios Poznanės kunigaikštystės statusą, tačiau 1830 m. ji prarado beveik visas išskirtines teises.[1] Vėliau, kai vietinis Poznanės parlamentas 26 prieš 17 nubalsavo prieš stojimą į Vokietijos Konfederaciją, 1848 m. balandžio 3 d. Frankfurto parlamentas nepaisydamas šio balsavimo primygtinai įsakė pakeisti Prūsijos provincijos statusą ir prisijungti prie Vokietijos Konfederacijos.[2]

Daugiausiai regione gyveno lenkų, vokiečiai, žydai ir kitataučiai čia sudarė mažumą. Beveik visi lenkai buvo Romos katalikai, o apie 90 % vokiečių buvo protestantai. Pradėjus vykdyti vokietinimo politiką, iki XIX a. pab. regione išaugo vokiečių tautybės gyventojų sk.

Po 1919 m. pasirašytos Versalio taikos sutarties, Veimaro respublika perleido didžiąją provincijos dalį naujai įsteigtos Antrosios Lenkijos Respublikos valdžiai. Likusi apie 2 200 km² plotą apimanti teritorija, apgyvendinta vokiečių, buvo prijungta prie likusios Vakarų Prūsijos dalies ir taip buvo sukurta Poznanės-Vakarų Prūsijos provincija.[1] 1938 m. ši provincija buvo panaikinta, jos teritoriją pasidalino šalimais buvusios Vokietijos provincijos. 1939 m. buvusios Poznanės provincijos teritoriją aneksavo Nacistinė Vokietija. 1945 m. baigiantis Antrajam pasauliniam karui, teritoriją užgrobė Raudonoji armija ir perdavė Lenkijos liaudies respublikai.

Poznanės provincijos žemėlapis. Geltona spalva pažymėta lenkų gyvenama teritorija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Gerhard Köbler, Historisches Lexikon der Deutschen Länder: die deutschen Territorien vom Mittelalter bis zur Gegenwart, 7th edition, C.H.Beck, 2007, p.535, ISBN 3406549861
  2. Dieter Gosewinkel, Einbürgern und Ausschliessen: die Nationalisierung der Staatsangehörigkeit vom Deutschen Bund bis zur Bundesrepublik Deutschland, 2nd edition, Vandenhoeck & Ruprecht, 2001, p.116, ISBN 3525351658