Centrinio kanalo šliuzai

Centrinio kanalo šliuzai
Pasaulio paveldo sąrašas

1-asis šliuzas
Vieta	Belgija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 856
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1998 (22-oji sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Centrinio kanalo šliuzai (ol. Scheepsliften op het Centrumkanaal) − keturių šliuzų grupė šalia La Luvjero miesto Belgijoje. Visi šliuzai yra 21 km ilgio Centriniame kanale. Kanalai 1998 m. įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Centrinis kanalas jungia Maso ir Šeldė upes, o vandens lygio skirtumas siekia 66 m. Sėkmingam laivų ir valčių perkėlimui 1888 m. buvo atidarytas 15,4 m aukščio pirmasis Houdeng-Goegnies šliuzas. Kiti trys buvo atidaryti 1917 m.

Nuo 2002 m. šie šliuzai naudojami tik kaip eksponatai, o laivai naudojasi naujai atidarytu 73 m aukščio Strépy-Thieu keltuvu. Iki 2016 m. jis buvo aukščiausias pasaulyje.

Šliuzų sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šliuzas	Vietovė	Koordinatės	Pakilimo aukštis
Nr. 1	Houdeng-Goegnies	50°29′15″š. pl. 4°10′33″r. ilg. / 50.4875°š. pl. 4.1758°r. ilg. / 50.4875; 4.1758 (Lift of Houdeng-Goegnies)	15,40 m
Nr. 2	Houdeng-Aimeries	50°28′57″š. pl. 4°08′32″r. ilg. / 50.4826°š. pl. 4.1423°r. ilg. / 50.4826; 4.1423 (Lift of Houdeng-Aimeries)	16,93 m
Nr. 3	Strépy-Bracquegnies	50°28′53″š. pl. 4°08′14″r. ilg. / 50.4813°š. pl. 4.1373°r. ilg. / 50.4813; 4.1373 (Lift of Strépy-Bracquegnies)	16,93 m
Nr. 4	Thieu	50°28′17″š. pl. 4°05′40″r. ilg. / 50.4714°š. pl. 4.0945°r. ilg. / 50.4714; 4.0945 (Lift of Thieu)	16,93 m

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Centrinio kanalo šliuzai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Belgijoje

Materialusis	Gran Plaso aikštė Briuselyje (1998) · Flamandijos beginažai (1998) · Centrinio kanalo šliuzai (1998) · Flandrijos ir Valonijos varpinės (1999) · Turnė katedra (2000) · Briugės istorinis centras (2000) · Spjeno neolitinės titnago kasyklos (2000) · Viktoro Hortos pastatai Briuselyje: Taselio, Van Etveldės, Solvė viešbučiai, Hortos muziejus (2000) · Planteno-Moretuso muziejus (2005) · Stoklės rūmai (2009) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016, kartu su kitomis 6 valstybėmis) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Didieji Europos SPA miestai (Spa) (2021, kartu su kitomis 6 valstybėmis) · Gerosios Valios kolonijos (Vortelis) (2021, kartu su Nyderlandais)· Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės (2023, kartu su Prancūzija)

Nematerialusis	Binšės karnavalas (2008) · Procesijų milžinai ir drakonai Belgijoje ir Prancūzijoje (2008, kartu su Prancūzija) · Šventojo kraujo procesija Briugėje (2009) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010, kartu su 23 kitomis valstybėmis) · Houtem Jaarmarkt, metinė žiemos mugė ir gyvulių turgus Houteme (2010) · Krakelingen ir Tonnekensbrand, žiemos pabagos duonos ir ugnies šventė Gerardsbergene (2010) · Leuveno amžiaus ritualų repertuaras (2011) · Pramogų įvairovės palaikymo programa: tradicinių žaidimų išsaugojimas Flandrijoje (2011) · Entre-Sambre-et-Meuse maršai (2012) · Krevečių žvejyba raitomis Oistdunkerkėje (2013) · Kariljono kultūros išsaugojimas: saugojimas, perdavimas, mainai ir sąmoningumo didinimas (2014) · Alaus kultūra Belgijoje (2016) · Briuselio Omegangas, metinė istorinė procesija ir liaudies šventė (2019) · Rago muzikos menas, instrumentinė technika, susijusi su dainavimu, kvėpavimu, vibrato, vietos rezonansu ir linksmumu (2020, kartu su Prancūzija, Italija ir Liuksemburgu) · Varžytinės su kojūkais Namiure (2021) · Tokati, programa skirta išsaugoti tradicinius žaidimus ir sportą (2022, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Tradicinė irigacija: žinios, technikos ir organizavimas (2023, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Gailestingojo Gelio miesto priėmimo į šeimas paveldo apsauga: bendruomeninis rūpinimosi modelis (2023) · Atrakcionų kultūra (2024, kartu su Prancūzija) · Akmenų mūrijimo be skiedinio technika (2024, kartu su 11 kitų valstybių) · Briuselio marionečių tradicija (2025)