Tai buvo nepramoninė gubernija, žemės ūkio lygiu viena pirmaujančių imperijoje (1897 m. buvo 53,7 tūkst. žemės ūkio darbininkų), gyventojai – vieni raštingiausių: 1897 m. buvo raštingų (vyresnių nei 10 m. amžiaus) 54,9 proc. vyrų ir 42,8 proc. moterų (lietuviškose apskrityse atitinkamai 76,6 ir 50,2 poc., tarp lietuvių 48 proc. ir 39,7 proc.). Lietuviškose apskrityse gyveno 410.789 žmonės.
Pagal 1889 m. Rusijos imperijos gyventojų statistinius duomenis gubernijoje gyventojų daugumą sudarė lietuvių tautybės žmonės, kurie sudarė 57.8% visų gubernijos gyventojų.[4] Lietuviai daugumą sudarė Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio, Vilkaviškio ir Seinų apskrityse.[5] Remiantis garsaus Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, 1889 m. Suvalkų apskrityjelietuviškai dar šnekėję apie 60% apskrities gyventojų, Seinų apskrityje apie 97% gyventojų.[6] Pagal 1910 m. surašymą gubernijos gyventojų sudėtis atrodė taip: lietuviai 54,8 %, lenkai 30% ir kitos tautybės 15,2%.[7]
↑Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 175 (PDF 75 psl.)