Dakaro ralis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dakaro ralis
Dakar Rally.jpg
Kategorija dykumų ralis
Šalys/regionas Afrika (1979–2008),
Pietų Amerika (2009–2019)
Saudo Arabija (nuo 2020)
Pirmas sezonas 1979 m.
Lenktynininkų sk. 2022 m. startavo 578
Čempionas motociklų
Jungtinė Karalystė Sam Sunderland,
keturračių
Prancūzija Alexandre Giroud,
automobilių
Kataras Nasser Al-Attiyah,
sunkvežimių
Rusija Dmitry Sotnikov,
UTV
Čilė Francisco Lopez Contardo,
lengvųjų bagių
Jungtinės Amerikos Valstijos Austin Jones,
Classics
Prancūzija Serge Mogno
Komanda čemp. motociklų – KTM,
keturračių – Yamaha,
automobilių – Toyota,
sunkvežimių – Kamaz,
UTV – Can-Am,
lengvųjų bagių – Can-Am,
Classics – Toyota
Oficiali svetainė dakar.com
Šalys, kuriose vyko Dakaro ralis (oranžine spalva – tik 1992 m.) iki 2009 m., kuomet Dakaro ralis persikėlė į Argentiną ir Čilę.
Šalys, kuriose Dakaro ralis vyko nuo 2009 iki 2019 m.

Dakaro ralis (paprasčiau vadinamas Dakaru arba iš seniau žinomu pavadinimu Paryžiaus–Dakaro ralis) – kasmetinės bekelės ralio reido lenktynės. Jose gali dalyvauti tiek profesionalūs lenktynininkai, tiek savanoriai entuziastai. Už varžybų rengimą atsakinga Amaury Sporto organizacija.

Nuo 1978 m. Dakaras paprastai prasidėdavo Europoje (dažniausiai Paryžiuje) ir vykdavo Afrikos dykumomis (dažniausiai finišuodavo Senegalo sostinėje Dakare). Dėl neramumų ir terorizmo grėsmės Mauritanijoje, buvo atšauktas 2008 m. ralis. Negerėjant saugumo padėčiai visoje šiaurinėje Afrikoje, tais pačiais metais buvo pradėta ieškoti alternatyvių vietų varžyboms. Šiame neoficialiame konkurse laimėjo Pietų Amerika, Argentina. Nuo 2009 iki 2019 m. Dakaras vyko šiame žemyne. Nuo 2020 m. varžybos vyksta Saudo Arabijoje.

Nors pavadinime ir aptinkame žodį „ralis“, visą renginį labiau tiktų vadinti maratonu per bekeles. Visos transporto priemonės privalo iki finišo brautis per bekeles, purvynus, dykumas ar net kalnus. Dienos etapų ilgis būna po 300–500 km, bet su pervažiavimais jie pailgėja iki 700–900 km. Visa tai privaloma įveikti iki starto kitos dienos etape.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prizas Dakaro laimėtojui. 2011 m. T4 klasės sunkvežimio komandai
MAN lenktyninis sunkvežimis, priklausantis komandai „Team Dakar USA“, 2007 m.
Jutos Kleinschmidt Mitsubishi Pajero, su kuriuo laimėjo Dakaro ralį 2001 m.

Ralio ištakos siekia 1977 m. ralį AbidžanasNica. Jame dalyvavęs Thierry Sabine pasiklydo Tenerės dykumoje, bet jam šis įvykis paliko neišdildomą įspūdį, jis nusprendė, jog ralis per dykumas labai puiki idėja. 1978 m. gruodį Paryžiuje prie starto linijos stojo 182 transporto priemonės, bet finišą už 10 000 km Dakare pasiekė vos 74-ios. Cyril Neveu, važiavęs motociklu, yra laikomas pačiu pirmuoju ralio čempionu.

Taip pat, ralio inspiracija buvo ir André Citroënas, 1922 m. gruodžio 19 – 1923 m. sausio 7 dienomis surengęs ekspediciją iš Tugurto (Touggourt, Alžyras) iki Timbuktu (Tombouctou, Malis) su penkiais Citroën Scarabée d’Or auotomobiliais. Automobiliai buvo specialiai paruošti ant Citroën B2 10HP K1 bazės, tačiau sustiprinti ir sumontuota galinių ratų vikšrinė pavara. Ekspedicija kirto Sacharos dykumą, sėkmingai pasiekė tikslą, ir sugrįžo į Prancūziją, o naujai ištyrinėti keliai buvo įtraukti į visų šalių žemėlapius.[1]

Renginys sparčiai populiarėjo, 1980 m. starte dalyvavo 216, o jau 1981 m. – 291-as ekipažas. Prie ralio pradėjo jungtis ir labai žinomi asmenys, kaip Henri Pescarolo (buvęs Formulės-1 lenktynininkas, tuomet jau penkiskart 24 valandų Le Mano lenktynių laimėtojas), Jacky Ickx (dukart F-1 bendroje įskaitoje likęs antras, šešiskart Le Mano lenktynių laimėtojas).

1984 m. pergale debiutavo Porsche automobilis.

1986 m. Dakarui buvo dvejopi, populiarumas augo, tačiau ralio metu sudužus sraigtasparniui, žuvo jo rengėjas T.Sabine.

1987 m. ralyje nusprendė sudalyvauti gamyklinė Peugeot komanda, savo automobilio vairą patikėdama buvusiam Pasaulio ralio čempionui Ari Vatanenui.

1988 m. naujas susidomėjimo pikas, startuoti nusprendė 603 ekipažai.

1992 m. ralio metu įveiktas visas Afrikos žemynas, finišas Pietų Afrikos respublikos mieste Keiptaune. Būtent šiais metais pirmąkart ralio dalyviai galėjo naudotis GPS prietaisais.

1997 m. renginys ypatingas tuo, kad jis visas vyko tik Afrikoje. Startas Agadešo mieste Nigeryje, finišas Senegalo sostinėje Dakare.

2001 m. pirmąkart ralį laimėjo moteris. Tai automobilių klasėje pasiekė vokietė Jutta Kleinschmidt.

2005 m. kilo nauja susidomėjimo varžybomis banga, starte išsirikiavo 688 transporto priemonės, siekusios įveikti maratoną.

2007 m. gruodžio 24 d. Mauritanijoje buvo užpulti ir nužudyti keturi turistai. Šis įvykis tapo pagrindu, kuriuo buvo atšauktas 2008-ųjų Dakaro ralis. Vietoje jo, kai kurie dalyviai, su Dakarui rengta technika, sudalyvavo surengtame Centrinės Europos ralyje.

2009 m. ralis persikėlė į naują žemyną. P. Amerikoje starte dalyvavo 501 ekipažas. Jį automobilių klasėje laimėjo Giniel de Villiers su VW Tuareg.

2012 m. Dakarui buvo parengti naujieji Mini Countryman. Jie iškart ėmė dominuoti ralio trasoje.

2015 m. nusprendė sugrįžti į ralį legendinė prancūzų kompanija Peugeot, kartu su visu būriu geriausių Prancūzijos lenktynininkų. Tačiau pirmuoju Dakaro bandymu, nesugebėjo įveikti dominaciją tęsusių Mini automobilių. Tuo tarpu jau 2016 m. Peugeot ekipai pavyko diktuoti tempą ir ralio nugalėtoju tapo daugkartinis čempionas prancūzas Stéphane Peterhansel. Jis daugiau nei 30 minučių aplenkė Nasser Al-Attiyah su Mini.

2017 m. Dakaro ralis vyko sausio 2-14 d. Argentinos, Bolivijos ir Paragvajaus teritorijose. Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažas 2017-ųjų Dakaro ralyje užėmė 21-ą vietą – tuo metu aukščiausią vietą iš Pabaltijo lenktynininkų per visą Dakaro ralio istoriją.[2]

2018 m. lenktynės vyko jubiliejinį 40-ą kartą. Šį kartą jos driekėsi Peru, Bolivijos ir Argentinos teritorijomis. A. Juknevičiaus ekipažas šiame Dakare pasiekė naują Lietuvos ir Baltijos šalių rekordą finišuodamas 12 vietoje. V. Žala su S. Jurgelėnu pirmą kartą pasiekė finišą ir užėmė 18 vietą. B. Vanago ekipažui atiteko 30 vieta. Motociklininkas B. Bardauskas finišą pasiekė 81 vietoje.[3]

2019 m. balandžio 15 d. varžybų organizatoriai patvirtino, kad nuo 2020 m. Dakaro ralis vyks Saudo Arabijoje.[4]

2020 m. ralyje Vaidotas Žala tapo pirmuoju lietuviu laimėjusiu Dakaro ralio etapą - jis laimėjo pirmąjį ralio etapą. Taip pat, lenktynių organizatoriai V.Žalai ir S.Jurgelėnui už pagalbą daugiamečiams ralio dalyviams prancūzams Ronan Chabot ir Gilles Pillot ekipažui įteikė "Epic story" atminimo medalius, kurie yra dalijami istorijų, labiausiai atspindinčių Dakaro ralio dvasią, dalyviams. Kasmet atrenkami keturi išskirtiniai įvykiai. Lietuviai atvertė sugadintą prancūzų automobilį, kuris buvo užtvėręs kelią kanjone, o po to turėjo atbuline pavara važiuoti kanjonu atgal, ieškoti kito kelio. Už šią pagalbą etapo pabaigoje Dakaro ralio organizatoriai lietuviams kompensavo 10 min. prarasto laiko.[5]

2021 m. Dakaro ralis vyko siaučiant COVID-19 pandemijai, ir iškėlė organizatoriams daug logistinių ir organizacinių iššūkių. Nepaisant to, renginys įvyko sėkmingai. Arūnas Gelažninkas finišavo 21 bendros įskaitos vietoje, tačiau nugalėjo Original by Motul, taip vadinamoje vienišių klasėje, kurioje važiuoja motociklininkai be techninio aptarnavimo komandos. Tai buvo pirmas kartas, kai šioje Dakaro ralio kategorijoje, bendroje įskaitoje laimėjo lietuvis.[6]

2022 m. Dakaro ralis pasižymėjo rekordiniu dalyvių skaičiumi iš Lietuvos – startavo 10 ekipažų. Pirmą kartą lietuviai dalyvavo sunkvežimių, motobagių bei „Dakar Classic“ kategorijose. Buvo pasiekta gerų rezultatų: Laisvydas Kancius laimėjo vieną etapą keturračių kategorijoje, Rokas Baciuška – du etapus motobagių kategorijoje. Galutinėje įskaitoja R.Baciuška iškovojo trečiąją vietą, o Arūnas Gelažninkas antrus metus iš eilės nugalėjo motociklų Original by Motul kategorijoje. Dvidešimtuką savo kategorijose taip pat pasiekė Vaidotas Žala, Tomas Jančys, Vaidotas Paškevičius ir Valdas Valiukevičius. Šis ralis buvo pirmasis, prie kurio organizavimo prisijungė FIA. Dakaro ralis tapo pirmuoju naujo FIA ralio kroso pasaulio čempionato (W2RC) etapu. Dėl politinių ir ekonominių ES sankcijų šiame ralyje nebuvo leista dalyvauti Baltarusijos MAZ-SPORTauto komandai.

Maršrutų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ralio nugalėtojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Automobiliai, motociklai, sunkvežimiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1979 m. iki 2008 m. Dakaro ralis vyko trejose kategorijose – automobilių, motociklų ir sunkvežimių.

Metai Automobiliai Motociklai Sunkvežimiai Maršrutas
Vairuotojas
Šturmanas
Gamintojas Vairuotojas Gamintojas Vairuotojas Gamintojas
2022 Kataras Nasser Al-Attiyah
Prancūzija Matthieu Baumel
Toyota Hilux GR DKR Jungtinė Karalystė Sam Sunderland Gas Gas 450 Rally Rusija Dmitrij Sotnikov Kamaz 435091 Džeda – Džeda
2021 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Edouard Boulanger
Mini JCW Buggy Argentina Kevin Benavides Honda CRF450 Rally Rusija Dmitrij Sotnikov Kamaz 43509 Džeda – Džeda
2020 Ispanija Carlos Sainz
Ispanija Lucas Cruz
Mini JCW Buggy Jungtinės Amerikos Valstijos Ricky Brabec Honda CRF450 Rally Rusija Andrej Karginov Kamaz 43509 Džeda – Al Kidija
2019 Kataras Nasser Al-Attiyah
Prancūzija Matthieu Baumel
Toyota Hilux Dakar Australija Toby Price KTM Rusija Eduard Nikolajev Kamaz Lima – Lima
2018 Ispanija Carlos Sainz
Ispanija Lucas Cruz
Peugeot Austrija Matthias Walkner KTM Rusija Eduard Nikolajev Kamaz Lima – La Pasas – Kordoba
2017 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Peugeot Jungtinė Karalystė Sam Sunderland KTM Rusija Eduard Nikolajev Kamaz Asunsjonas – La Pasas – Buenos Airės
2016 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Peugeot Australija Toby Price KTM Nyderlandai Gerard de Rooy Iveco Buenos AirėsSaltaRosarijas
2015 Kataras Nasser Al-Attiyah
Prancūzija Matthieu Baumel
Mini Ispanija Marc Coma KTM Rusija Ajrat Mardejev Kamaz Buenos Airės – Ikikė – Buenos Airės
2014 Ispanija Nani Roma
Prancūzija Michel Périn
Mini Ispanija Marc Coma KTM Rusija Andrej Karginov Kamaz Rosarijas – Salta – Valparaisas
2013 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Mini Prancūzija Cyril Despres KTM Rusija Eduard Nikolajev Kamaz Lima – Tukumanas – Santjagas
2012 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Mini Prancūzija Cyril Despres KTM Nyderlandai Gérard de Rooy Iveco Mar del Plata – Arika – Lima
2011 Kataras Nasser Al-Attiyah
Vokietija Timo Gottschalk
Volkswagen Ispanija Marc Coma KTM Rusija Vladimir Čiagin Kamaz Buenos Airės – Arika – Buenos Airės
2010 Ispanija Carlos Sainz
Ispanija Lucas Cruz
Volkswagen Prancūzija Cyril Despres KTM Rusija Firdaus Kabirov Kamaz Buenos Airės – Antofagasta – Buenos Airės
2009 Pietų Afrikos Respublika Giniel de Villiers
Vokietija Dirk Von Zitzewitz
Volkswagen Touareg Ispanija Marc Coma KTM 690 Rally Rusija Firdaus Kabirov Kamaz Buenos Airės – Valparaisas – Buenos Airės
2008 Varžybos atšauktos
2007 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Mitsubishi Pajero Prancūzija Cyril Despres KTM Nyderlandai Hans Stacey MAN Lisabona-Dakaras
2006 Prancūzija Luc Alphand
Prancūzija Gilles Picard
Mitsubishi Pajero Ispanija Marc Coma KTM Rusija Vladimir Čiagin Kamaz Lisabona-Dakaras
2005 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Mitsubishi Pajero Prancūzija Cyril Despres KTM Rusija Firdaus Kabirov Kamaz Barselona-Dakaras
2004 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Mitsubishi Pajero Ispanija Nani Roma KTM Rusija Vladimir Čiagin Kamaz Klermon Feranas-Dakaras
2003 Japonija Hiroshi Masuoka
Vokietija Andrea Schulz
Mitsubishi Pajero Prancūzija Richard Sainct KTM Rusija Firdaus Kabirov Kamaz Marselis-Šarm el Šeichas
2002 Japonija Hiroshi Masuoka
Prancūzija Pascal Maimon
Mitsubishi Pajero Italija Fabrizio Meoni KTM Rusija Vladimir Čiagin Kamaz Arasas-Madridas-Dakaras
2001 Vokietija Jutta Kleinschmidt
Vokietija Andrea Schulz
Mitsubishi Pajero Italija Fabrizio Meoni KTM Čekija Karel Loprais Tatra Paryžius-Dakaras
2000 Prancūzija Jean-Louis Schlesser
Andora Henri Magne
Schlesser-Renault Buggy Prancūzija Richard Sainct BMW Rusija Vladimir Čiagin Kamaz Paryžius-Dakaras-Kairas
1999 Prancūzija Jean-Louis Schlesser
Prancūzija Philippe Monnet
Schlesser-Renault Buggy Prancūzija Richard Sainct BMW Čekija Karel Loprais Tatra| Granada-Dakaras
1998 Prancūzija Jean-Pierre Fontenay
Prancūzija Gilles Picard
Mitsubishi Pajero Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Čekija Karel Loprais Tatra Paryžius-Granada-Dakaras
1997 Japonija Kenjiro Shinozuka
Andora Henri Magne
Mitsubishi Pajero Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Austrija Peter Reif Hino Dakaras-Agadesas-Dakaras
1996 Prancūzija Pierre Lartigue
Prancūzija Michel Perin
Citroën ZX Italija Edi Orioli Yamaha Rusija Viktor Moskovskič Kamaz Granada-Dakaras
1995 Prancūzija Pierre Lartigue
Prancūzija Michel Perin
Citroën ZX Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Čekija Karel Loprais Tatra Granada-Dakaras
1994 Prancūzija Pierre Lartigue
Prancūzija Michel Perin
Citroën ZX Italija Edi Orioli Cagiva Čekija Karel Loprais Tatra Paryžius-Dakaras-Paryžius
1993 Prancūzija Bruno Saby
Prancūzija Dominique Seriyes
Mitsubishi Pajero Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Italija Francesco Perlini Perlini Paryžius-Dakaras
1992 Prancūzija Hubert Auriol
Prancūzija Philippe Monnet
Mitsubishi Pajero Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Italija Francesco Perlini Perlini Paryžius-Keiptaunas
1991 Suomija Ari Vatanen
Švedija Bruno Berglund
Citroën ZX Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Prancūzija Jacques Houssat Perlini Paryžius-Tripolis-Dakaras
1990 Suomija Ari Vatanen
Švedija Bruno Berglund
Peugeot 405 Italija Edi Orioli Cagiva Italija Giorgio Villa Perlini Paryžius-Tripolis-Dakaras
1989 Suomija Ari Vatanen
Švedija Bruno Berglund
Peugeot 405 Prancūzija Gilles Lalay Honda nevyko   Paryžius-Tunisas-Dakaras
1988 Suomija Juha Kankkunen
Suomija Juha Piironen
Peugeot 205 Italija Edi Orioli Honda Čekija Karel Loprais Tatra Paryžius – Alžyras – Dakaras
1987 Suomija Ari Vatanen
Prancūzija Bernard Giroux
Peugeot 205 Prancūzija Cyril Neveu Honda Nyderlandai Jan de Rooy DAF Paryžius – Alžyras – Dakaras
1986 Prancūzija René Metge
Prancūzija Dominique Lemoyne
Porsche 959 Prancūzija Cyril Neveu Honda Italija Giacomo Vismara Mercedes-Benz Paryžius – Alžyras – Dakaras
1985 Prancūzija Patrick Zaniroli
Prancūzija Jean Da Silva
Mitsubishi Pajero Belgija Gaston Rahier BMW Vokietija Karl-Friedrich Capito Mercedes-Benz Paryžius – Alžyras – Dakaras
1984 Prancūzija René Metge
Prancūzija Dominique Lemoyne
Porsche 911 Belgija Gaston Rahier BMW Prancūzija Pierre Lalleu Mercedes-Benz Paryžius – Alžyras – Dakaras
1983 Belgija Jacky Ickx
Prancūzija Claude Brasseur
Mercedes 280 G Prancūzija Hubert Auriol BMW Prancūzija Georges Groine Mercedes-Benz Paryžius – Alžyras – Dakaras
1982 Prancūzija Claude Marreau
Prancūzija Bernard Marreau
Renault 20 Prancūzija Cyril Neveu Honda Prancūzija Georges Groine Mercedes-Benz Paryžius – Alžyras – Dakaras
1981 Prancūzija René Metge
Prancūzija Bernard Giroux
Range Rover Prancūzija Hubert Auriol BMW Prancūzija Adrien Villette ALM/ACMAT Paryžius – Dakaras
1980 Švedija Freddy Kottulinsky
Švedija Fred Luffelman
Volkswagen Iltis Prancūzija Cyril Neveu Yamaha Flag of Algeria.svg Miloud Ataouat Sonacome Paryžius – Dakaras
1979 Prancūzija Alain Génestier
Prancūzija Joseph Terbiaut
Range Rover Prancūzija Cyril Neveu Yamaha Prancūzija Jean-François Dunac Pinzgauer Paryžius – Dakaras

Keturračiai, motobagiai, Dakar Classic[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keturračių kategorija atsirado 2009 m., motobagių 2017 m., lengvųjų motobagių 2020 m. Iki 2000 m. pagamintų Dakar Classic automobilių kategorija atsirado taip pat 2021 m.

Metai Keturračiai Lengvieji motobagiai T4 Motobagiai-prototipai T3 Dakar Classic
Vairuotojas Gamintojas Vairuotojas
šturmanas
Gamintojas Vairuotojas
šturmanas
Gamintojas Vairuotojas
šturmanas
Gamintojas
2022 Prancūzija Alexandre Giroud Yamaha Raptor 700 Jungtinės Amerikos Valstijos Austin Jones
Brazilija Gustavo Gugelmin
Can-Am XRS Čilė Francisco López Contardo
Čilė Juan Pablo Latrach
Can-Am XRS Prancūzija Serge Mogno
Prancūzija Florent Drulhon
Toyota Land Cruiser HDJ80
2021 Argentina Manuel Andújar Yamaha Raptor 700 Čilė Francisco López Contardo
Čilė Juan Pablo Latrach
Can-Am Čekija Josef Macháček
Čekija Pavel Vyoral
Can-Am Prancūzija Marc Douton
Prancūzija Emilien Etienne
Sunhill Buggy
2020 Čilė Ignacio Casale Yamaha Raptor 700 Jungtinės Amerikos Valstijos Casey Currie
Jungtinės Amerikos Valstijos Sean Berriman
Can-Am
2019 Argentina Nicolás Cavigliasso Yamaha Raptor 700 Čilė Francisco López Contardo
Čilė Álvaro León
South Racing Can-Am
2018 Čilė Ignasio Casales Yamaha Brazilija Reinaldo Varela
Brazilija Gustavo Gugelmin
Can-Am
2017 Rusija Sergej Karjakin Yamaha Brazilija Leandro Torres
Brazilija Lourival Roldan
Polaris RZR 1000 XP
2016 Argentina Marcos Patronelli Yamaha
2015 Lenkija Rafał Sonik Yamaha
2014 Čilė Ignacio Casale Yamaha
2013 Argentina Marcos Patronelli Yamaha
2012 Argentina Alejandro Patronelli Yamaha
2011 Argentina Alejandro Patronelli Yamaha
2010 Argentina Marcos Patronelli Yamaha
2009 Čekija Josef Macháček Yamaha

Etapų laimėtojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atnaujinta po 2022 m. Dakaro ralio

Paryškintai pažymėti lenktynininkai, dalyvavę paskutiniame renginyje.

1987 m. Ari Vatenan vairuotas Peugeot 205 Turbo 16 Grand Raid Paris/Dakar
Nasser Al-Attiyah Dakare, 2011 m.
1988 m. Peugeot 405 Turbo 16

Pagal kategorijas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Motociklai
Pozicija. Motociklininkas Pergalės
1 Prancūzija Cyril Despres 33
Prancūzija Stéphane Peterhansel
3 Ispanija Joan Barreda Bort 29
Ispanija Jordi Arcarons 27
5 Ispanija Marc Coma 25
6 Prancūzija Hubert Auriol 24
7 Italija Alessandro De Petri 19
8 Belgija Gaston Rahier 17
Italija Edi Orioli
10 Prancūzija Richard Sainct 15
Australija Toby Price

Keturračiai (nuo 2009 m.)
Pozicija. Motociklininkas Pergalės
1 Čilė Ignacio Casale 23
2 Argentina Marcos Patronelli 21
3 Argentina Nicolás Cavigliasso 12
4 Argentina Alejandro Patronelli 10
5 Prancūzija Christophe Declerck 8
6 Jungtinės Amerikos Valstijos Pablo Copetti 7
7 Lenkija Rafał Sonik 6
Argentina Tomas Maffei
Prancūzija Alexandre Giroud
10 Čekija Josef Macháček 5
Rusija Sergej Karjakin
Argentina Manuel Andújar

Automobiliai
Pozicija. Vairuotojas Pergalės
1 Suomija Ari Vatanen 50
2 Prancūzija Stéphane Peterhansel 49
3 Kataras Nasser Al-Attiyah 44
4 Ispanija Carlos Sainz 41
5 Belgija Jacky Ickx 29
6 Japonija Hiroshi Masuoka 25
7 Prancūzija Jean-Pierre Fontenay 24
8 Prancūzija Pierre Lartigue 21
Japonija Kenjiro Shinozuka
10 Pietų Afrikos Respublika Giniel de Villiers 18

Sunkvežimiai (statistika nuo 1999 m.)
Pozicija. Vairuotojas Pergalės
1 Rusija Vladimir Čiagin 63
2 Rusija Firdaus Kabirov 37
3 Nyderlandai Gérard de Rooy 33
4 Rusija Eduard Nikolajev 24
5 Rusija Andrej Karginov 21
6 Nyderlandai Hans Stacey 18
7 Čekija Karel Loprais 16
8 Rusija Dmitrij Sotnikov 15
9 Brazilija André de Azevedo 10
10 Čekija Aleš Loprais 9

Lengvieji motobagiai T4 (nuo 2017 m.)
Pozicija. Lenktynininkas Pergalės
1 Čilė Francisco López Contardo 12
2 Brazilija Reinaldo Varela 11
3 Lenkija Marek Goczał 6
4 Prancūzija Patrice Garrouste 5
5 Rusija Ravil Maganov 4
6 Jungtinės Amerikos Valstijos Mitchell Guthrie 3
Ispanija Gerard Farrés

Motobagiai-prototipai T3 (nuo 2021 m.)
Pozicija. Lenktynininkas Pergalės
1 Jungtinės Amerikos Valstijos Seth Quintero 18
2 Jungtinė Karalystė Kris Meeke 4
3 Ispanija Cristina Gutiérrez Herrero 3
4 Belgija Guillaume De Mévius 1

Visose kategorijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Vairuotojas Pergalės etapuose Kategorija
1 Prancūzija Stéphane Peterhansel 82 Motociklai/Automobiliai
2 Rusija Vladimir Čiagin 63 Sunkvežimiai
3 Suomija Ari Vatanen 50 Automobiliai
4 Kataras Nasser Al-Attiyah 44 Automobiliai
5 Ispanija Carlos Sainz 41 Automobiliai
6 Prancūzija Hubert Auriol 37 Motociklai/Automobiliai
Rusija Firdaus Kabirov Sunkvežimiai
8 Prancūzija Cyril Despres 35 Motociklai/Automobiliai/Motobagiai
9 Nyderlandai Gérard de Rooy 33 Sunkvežimiai
10 Belgija Jacky Ickx 29 Automobiliai
Ispanija Joan Barreda Motociklai
12 Ispanija Jordi Arcarons 27 Motociklai
13 Japonija Hiroshi Masuoka 25 Automobiliai
Ispanija Nani Roma Motociklai/Automobiliai
Ispanija Marc Coma Motociklai
16 Prancūzija Jean-Pierre Fontenay 24 Automobiliai
Rusija Eduard Nikolajev Sunkvežimiai
18 Čilė Ignacio Casale 23 Keturračiai
19 Prancūzija Pierre Lartigue 21 Automobiliai
Japonija Kenjiro Shinozuka Automobiliai
Rusija Andrej Karginov Sunkvežimiai
Argentina Marcos Patronelli Keturračiai
23 Italija Alessandro de Petri 19 Motociklai
24 Nyderlandai Hans Stacey 18 Sunkvežimiai
Jungtinės Amerikos Valstijos Seth Quintero Motobagiai
Pietų Afrikos Respublika Giniel de Villiers Automobiliai
27 Italija Edi Orioli 17 Motociklai
Belgija Gaston Rahier Motociklai
29 Čekija Karel Loprais 16 Sunkvežimiai
Prancūzija Sébastien Loeb Automobiliai
31 Prancūzija Richard Sainct 15 Motociklai
Australija Toby Price Motociklai
Prancūzija Bruno Saby Automobiliai
Prancūzija Jean-Louis Schlesser Automobiliai
Rusija Dmitrij Sotnikov Sunkvežimiai

Lietuviai – etapų nugalėtojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenktynininkas Šturmanas Kategorija Metai Etapas
Vaidotas Žala Saulius Jurgelėnas Automobiliai (T1) 2020 1
Laisvydas Kancius - Keturračiai (T2) 2022 1B
Rokas Baciuška Oriol Mena Motobagiai (T4) 2022 10
Rokas Baciuška Oriol Mena Motobagiai (T4) 2022 12

Lietuvių pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. ir 2022 m. Arūnas Gelažninkas nugalėjo Dakaro ralio Original by Motul, taip vadinamoje vienišių įskaitoje, kurioje važiuoja motociklininkai be techninio aptarnavimo komandos.

2022 m. Rokas Baciuška iškovojo bronzos medalį galutinėje lengvųjų motobagių įskaitoje.

Prestižiskiausioje automobilių įskaitoje aukčiausia pasiekta vieta – 11 (Benediktas Vanagas 2019 m. bei Vaidotas Žala 2022 m.).

Dalyvių kategorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamaz’as Dakare, 2004 m.
Luko Alfano Mitsubishi Pajero, 2006 m.

Ralio dalyviai skirstomi pagal naudojamas transporto priemones į 4 kategorijas – motociklų, automobilių, sunkvežimių ir nuo 2009 m. Dakaro ralio – keturračių. Įvairūs transporto priemonių gamintojai dalyvauja Dakaro ralyje, norėdami pareklamuoti savo transporto priemones kaip ilgaamžiškas, galinčias įveikti įvairius kelius – tiesa, Dakaro raliui visos transporto priemonės būna patobulintos, kartais net pagaminamos specialiai šioms lenktynėms.

Motociklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Motociklai dalinami į dvi kategorijas: pirmai grupei priklauso maratono motociklai, kurie būna beveik nepatobulinti, antrą grupę sudaro super motociklai – patobulinti motociklai. Nuo 2014 m. motociklų variklių tūris ribojamas iki 450 kub. cm. Jie gali turėti vieną ar du cilindrus.

Automobiliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Automobilių kategoriją sudaro lengvesni nei 3500 kg sveriantys automobiliai. Jie taip pat skirstomi į tris grupes – T1, T2 ir atvirą. T1 kategorija skirta modifikuotiems visureigiams, T2 – serijiniams visureigiams. Nuo 2022 m. atsirado konkurencingų alternatyviu kuru (elektra arba vandeniliu) varomų automobilių, jiems buvo sukurta T1.E kategorija. Tais pačiais metais buvo sukurta T1+ kategorija, siekianti padidinti T1.1 konkurencingumą prieš bagius bei T1.E.

Sunkvežimiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sunkvežimiai prieš lenktynių startą, 2014 m.

Sunkvežimių klasė skirta sunkesniems nei 3500 kg automobiliams ir yra dalinama į tris kategorijas – T5.1, T5.2 ir T5.3 (iki 2021 m. – T4.1, T4.2 ir T4.3). Pirmoje grupėje dalyvauja serijiniai sunkvežimiai, antrojoje – modifikuoti, o trečiojoje – techninio aptarnavimo sunkvežimiai.

Keturračiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2009 m. ši kategorija buvo atskirta nuo motociklų klasės. Kategorija dar skiriama į dvi grupes – pirmoje grupėje dalyvauja dviejų ratų varomi su 750 kub. cm. varikliais, antroje – keturiais ratais varomi iki 900 kub. cm.[7]

Lengvieji bagiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši kategorija atsirado 2017 m., atskyrus T3 klasės transporto priemones nuo automobilių klasės. Nuo 2021 m. buvo sukurtos atskiros įskaitos T3 lengviesiems prototipams ir T4 ant serijinių UTV pagrindo sukurtiems bagiams. Šie bagiai dar yra vadinami SSV, SxS, side-by-side's, ROV, UTV.

„Dakar Classic“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2021 m. Dakaro ralyje dalyvauja „Dakar Classic“ kategorijos automobiliai, kurie pagaminti iki 2000 m. Šios kategorijos dalyviai važiuoja kitokia trasa, nei likę lenktynių dalyviai, bei varžosi vidutinio greičio principu ("regularity rally").[8] Nuo 2022 m. dalyvauja ir „klasikiniai“ sunkvežimiai.

Televizija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ralio rengėjai skelbiasi, jog jų parengtas 26 minučių trukmės laidas apie dienos įvykius etape rodo per 190 šalių. Dar apie 20-imt siunčia televizijos komandas, kurios rengia autorines laidas.

Ralį filmuoja iki 4 organizatorių sraigtasparnių, greičio ruože budi dar apie šešios televizijos komandos. Dar trys viską filmuoja bivuake. Taip per dviejų savaičių trukmės maratoną sukaupiama iki 1000 valandų trukmės filmuotos medžiagos.

2006 m. buvo pristatytas televizijos dokumentinis filmas „Race to Dakar“, jame buvo sudėti visi įsimintiniausi filmuoti Dakaro įvykiai iki 2006-ųjų.

Incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis ralis susilaukia nemažai kritikos dėl dažnų žūčių jo metu. Nepaisant nuolat didinamų saugumo reikalavimų, beveik kasmet nelaimių sąrašas pasipildo naujais įrašais apie aukas, tiek dalyvių, tiek komandos narių, tiek varžybas stebėjusių žmonių vardais.

2022 m. šiame sąraše yra 77 vardai, iš jų 31 – lenktynininkų.

Vaizdo žaidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išleidimo data Pavadinimas Žanras Platforma Kūrėjas Leidėjas
1988 m. Paris-Dakar Rally Special Ralis Famicom ISCO CBS/Sony Group
1997 m. Dakar '97 Ralis PlayStation Elcom Co., Ltd. Virgin Interactive Entertainment (Japan), Inc.
2001 m. Paris-Dakar Rally Ralis Microsoft Windows, PlayStation 2 Broadsword Interactive Acclaim Entertainment
2003 m. Dakar 2: The World's Ultimate Rally Ralis PlayStation 2, Xbox, GameCube Acclaim Studios Cheltenham Acclaim Entertainment
2018 m. Dakar 18 Ralis Microsoft Windows, PlayStation 4, Xbox One Bigmoon Entertainment Deep Silver
2022 m. Dakar Desert Rally Ralis Microsoft Windows, PlayStation 4, PlayStation 5, Xbox One, Xbox Series X/S Saber Interactive Saber Interactive

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg