Dakaro ralis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Auto Racing Chequered.svg Dakaro ralis
Dakar Rally.jpg
Kategorija dykumų ralis
Šalys/regionas Afrika (1979–2008),
Pietų Amerika (nuo 2009)
Pirmas sezonas 1979 m.
Lenktynininkų sk. 362
Čempionas motociklųToby Price,
keturračiųMarcos Patronelli,
automobiliųStéphane Peterhansel,
sunkvežimiųGerard de Rooy
Komanda čemp. motociklų – KTM,
keturračių – Yamaha,
automobilių – Peugeot,
sunkvežimių – Iveco
Oficiali svetainė dakar.com
Šalys, kuriose vyko Dakaro ralis (oranžine spalva – tik 1992 m.) iki 2009 m., kuomet Dakaro ralis persikėlė į Argentiną ir Čilę.
Šalys, kuriose Dakaro ralis vyksta nuo 2009 m.

Dakaro ralis (paprasčiau vadinamas Dakaru arba iš seniau žinomu pavadinimu Paryžiaus–Dakaro ralis) – kasmetinės bekelės ralio reido lenktynės. Jose gali dalyvauti tiek profesionalūs lenktynininkai, tiek savanoriai entuziastai. Už varžybų rengimą atsakinga Amaury Sporto organizacija.

Nuo 1978 m. Dakaras paprastai prasidėdavo Europoje (dažniausiai Paryžiuje) ir vykdavo Afrikos dykumomis (dažniausiai finišuodavo Senegalo sostinėje Dakare). Dėl neramumų ir terorizmo grėsmės Mauritanijoje, buvo atšauktas 2008 m. ralis. Negerėjant saugumo padėčiai visoje šiaurinėje Afrikoje, tais pačiais metais buvo pradėta ieškoti alternatyvių vietų varžyboms. Šiame neoficialiame konkurse laimėjo Pietų Amerika, Argentina. Nuo 2009 m. Dakaras vyksta šiame žemyne.

Nors pavadinime ir aptinkame žodį „ralis“, visą renginį labiau tiktu vadinti maratonu per bekeles. Visos transporto priemonės privalo iki finišo brautis per bekeles, purvynus, dykumas ar net kalnus. Dienos etapai po 300–500 km, bet su pervažiavimais, jie pailgėja iki 700–900 km. Visa tai privaloma įveikti iki starto kitos dienos etape.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Prizas Dakaro laimėtojui. 2011 m. T4 klasės sunkvežimio komandai
MAN lenktyninis sunkvežimis, priklausantis komandai „Team Dakar USA“, 2007 m.
Jutos Kleinschmidt Mitsubishi Pajero, su kuriuo laimėjo Dakaro ralį 2001 m.

Ralio ištakos siekia 1977 m. ralį AbidžanasNica. Jame dalyvavęs Thierry Sabine pasiklydo Tenerės dykumoje, bet jam šis įvykis paliko neišdildomą įspūdį, jis nusprendė, jog ralis per dykumas labai puiki idėja. 1978 m. gruodį Paryžiuje prie starto linijos stojo 182 transporto priemonės, bet finišą už 10 000 km Dakare pasiekė vos 74-ios. Cyril Neveu, važiavęs motociklu, yra laikomas pačiu pirmuoju ralio čempionu.

1980 m. starte dalyvavo 216, o jau 1981 m. – 291-as ekipažas.

Šis renginys sparčiai populiarėjo, prie jo pradėjo jungtis ir labai žinomi asmenys, kaip Henri Pescarolo (buvęs Formulės-1 lenktynininkas, tuomet jau penkiskart 24 valandų Le Mano lenktynių laimėtojas), Jacky Ickx (dukart F-1 bendroje įskaitoje likęs antras, šešiskart Le Mano lenktynių laimėtojas).

1984 m. pergale debiutavo Porsche automobilis.

1986 m. Dakarui buvo dvejopi, populiarumas augo, tačiau ralio metu sudužus sraigtasparniui, žuvo jo rengėjas T.Sabine.

1987 m. ralyje nusprendė sudalyvauti gamyklinė Peugeot komanda, savo automobilio vairą patikėdama buvusiam Pasaulio ralio čempionui Ari Vatanenui.

1988 m. naujas susidomėjimo pikas, startuoti nusprendė 603 ekipažai.

1992 m. ralio metu įveiktas visas Afrikos žemynas, finišas Pietų Afrikos respublikos mieste Keiptaune. Būtent šiais metais pirmąkart ralio dalyviai galėjo naudotis GPS prietaisais.

1997 m. renginys ypatingas tuo, kad jis visas vyko tik Afrikoje. Startas Agadešo mieste Nigeryje, finišas Senegalo sostinėje Dakare.

2001 m. pirmąkart ralį laimėjo moteris. Tai automobilių klasėje pasiekė vokietė Jutta Kleinschmidt.

2005 m. kilo nauja susidomėjimo varžybomis banga, starte išsirikiavo 688 transporto priemonės, siekusios įveikti maratoną.

2007 m. gruodžio 24 d. Mauritanijoje buvo užpulti ir nužudyti keturi turistai. Šis įvykis tapo pagrindu, kuriuo buvo atšauktas 2008-ųjų Dakaro ralis. Vietoje jo, kai kurie dalyviai, su Dakarui rengta technika, sudalyvavo surengtame Centrinės Europos ralyje.

2009 m. ralis persikėlė į naują žemyną. P. Amerikoje starte dalyvavo 501 ekipažas. Jį automobilių klasėje laimėjo Giniel de Villiers su VW Tuareg.

2012 m. Dakarui buvo parengti naujieji Mini Countryman. Jie iškart ėmė dominuoti ralio trasoje.

2015 m. nusprendė sugrįžti į ralį legendinė prancūzų kompanija Peugeot, kartu su visu būriu geriausių Prancūzijos lenktynininkų. Tačiau pirmuoju Dakaro bandymu, nesugebėjo įveikti dominaciją tęsusių Mini automobilių. Tuo tarpu jau 2016 m. Peugeot ekipai pavyko diktuoti tempą ir ralio nugalėtoju tapo daugkartinis čempionas prancūzas Stéphane Peterhansel. Jis daugiau nei 30 minučių aplenkė Nasser Al-Attiyah su Mini.

Maršrutų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Ralio nugalėtojai[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Automobiliai Motociklai Sunkvežimiai Keturračiai Maršrutas
Vairuotojas
Šturmanas
Gamintojas Vairuotojas Gamintojas Vairuotojas Gamintojas Vairuotojas Gamintojas
2016 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottretl
Peugeot Australija Toby Price KTM Rusija Gerard de Rooy Iveco Argentina Marcos Patronelli Yamaha Buenos AirėsSaltaRosarijas
2015 Kataras Nasser Al-Attiyah
Prancūzija Matthieu Baumel
Mini Ispanija Marc Coma KTM Rusija Ayrat Mardeev Kamaz Lenkija Rafał Sonik Yamaha Buenos Airės – Ikikė – Buenos Airės
2014 Ispanija Nani Roma
Prancūzija Michel Périn
Mini Ispanija Marc Coma KTM Rusija Andrey Karginov Kamaz Čilė Ignacio Casale Yamaha Rosarijas – Salta – Valparaisas
2013 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Mini Prancūzija Cyril Despres KTM Rusija Eduard Nikolaev Kamaz Argentina Marcos Patronelli Yamaha Lima – Tukumanas – Santjagas
2012 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Mini Prancūzija Cyril Despres KTM Nyderlandai Gérard de Rooy Iveco Argentina Alejandro Patronelli Yamaha Mar del Plata – Arika – Lima
2011 Kataras Nasser Al-Attiyah
Vokietija Timo Gottschalk
Volkswagen Ispanija Marc Coma KTM Rusija Vladimir Chagin Kamaz Argentina Alejandro Patronelli Yamaha Buenos Airės – Arika – Buenos Airės
2010 Ispanija Carlos Sainz
Ispanija Lucas Cruz
Volkswagen Prancūzija Cyril Despres KTM Rusija Firdaus Kabirov Kamaz Argentina Marcos Patronelli Yamaha Buenos Airės – Antofagasta – Buenos Airės
2009 Pietų Afrikos Respublika Giniel de Villiers
Vokietija Dirk Von Zitzewitz
Volkswagen Touareg Ispanija Marc Coma KTM 690 Rally Rusija Firdaus Kabirov Kamaz Čekija Josef Macháček Yamaha Buenos Airės – Valparaisas – Buenos Airės
2008 Varžybos nevyko
2007 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Mitsubishi Pajero Prancūzija Cyril Despres KTM Nyderlandai Hans Stacey MAN Lisabona-Dakaras
2006 Prancūzija Luc Alphand
Prancūzija Gilles Picard
Mitsubishi Pajero Ispanija Marc Coma KTM Rusija Vladimiras Čiaginas Kamaz Lisabona-Dakaras
2005 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Mitsubishi Pajero Prancūzija Cyril Despres KTM Rusija Firdausas Kabirovas Kamaz Barselona-Dakaras
2004 Prancūzija Stéphane Peterhansel
Prancūzija Jean-Paul Cottret
Mitsubishi Pajero Ispanija Nani Roma KTM Rusija Vladimiras Čiaginas Kamaz Klermon Feranas-Dakaras
2003 Japonija Hiroshi Masuoka
Vokietija Andrea Schulz
Mitsubishi Pajero Prancūzija Richard Sainct KTM Rusija Firdausas Kabirovas Kamaz Marselis-Šarm el Šeichas
2002 Japonija Hiroshi Masuoka
Prancūzija Pascal Maimon
Mitsubishi Pajero Italija Fabrizio Meoni KTM Rusija Vladimiras Čiaginas Kamaz Arasas-Madridas-Dakaras
2001 Vokietija Jutta Kleinschmidt
Vokietija Andrea Schulz
Mitsubishi Pajero Italija Fabrizio Meoni KTM Čekija Karel Loprais Tatra Paryžius-Dakaras
2000 Prancūzija Jean-Louis Schlesser
Andora Henri Magne
Schlesser-Renault Buggy Prancūzija Richard Sainct BMW Rusija Vladimiras Čiaginas Kamaz Paryžius-Dakaras-Kairas
1999 Prancūzija Jean-Louis Schlesser
Prancūzija Philippe Monnet
Schlesser-Renault Buggy Prancūzija Richard Sainct BMW Čekija Karel Loprais Tatra| Granada-Dakaras
1998 Prancūzija Jean-Pierre Fontenay
Prancūzija Gilles Picard
Mitsubishi Pajero Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Čekija Karel Loprais Tatra Paryžius-Granada-Dakaras
1997 Japonija Kenjiro Shinozuka
Andora Henri Magne
Mitsubishi Pajero Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Austrija Peter Reif Hino Dakaras-Agadesas-Dakaras
1996 Prancūzija Pierre Lartigue
Prancūzija Michel Perin
Citroën ZX Italija Edi Orioli Yamaha Rusija Viktoras Moskovskičius Kamaz Granada-Dakaras
1995 Prancūzija Pierre Lartigue
Prancūzija Michel Perin
Citroën ZX Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Čekija Karel Loprais Tatra Granada-Dakaras
1994 Prancūzija Pierre Lartigue
Prancūzija Michel Perin
Citroën ZX Italija Edi Orioli Cagiva Čekija Karel Loprais Tatra Paryžius-Dakaras-Paryžius
1993 Prancūzija Bruno Saby
Prancūzija Dominique Seriyes
Mitsubishi Pajero Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Italija Francesco Perlini Perlini Paryžius-Dakaras
1992 Prancūzija Hubert Auriol
Prancūzija Philippe Monnet
Mitsubishi Pajero Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Italija Francesco Perlini Perlini Paryžius-Keiptaunas
1991 Suomija Ari Vatanen
Švedija Bruno Berglund
Citroën ZX Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha Prancūzija Jacques Houssat Perlini Paryžius-Tripolis-Dakaras
1990 Suomija Ari Vatanen
Švedija Bruno Berglund
Peugeot 405 Italija Edi Orioli Cagiva Italija Villa Perlini Paryžius-Tripolis-Dakaras
1989 Suomija Ari Vatanen
Švedija Bruno Berglund
Peugeot 405 Prancūzija Gilles Lalay Honda     Paryžius-Tunisas-Dakaras
1988 Suomija Juha Kankkunen
Suomija Juha Piironen
Peugeot 205 Italija Edi Orioli Honda Čekija Karel Loprais Tatra Paryžius – Alžyras – Dakaras
1987 Suomija Ari Vatanen
Prancūzija Bernard Giroux
Peugeot 205 Prancūzija Cyril Neveu Honda Nyderlandai Jan de Rooy DAF Paryžius – Alžyras – Dakaras
1986 Prancūzija René Metge
Prancūzija Dominique Lemoyne
Porsche 959 Prancūzija Cyril Neveu Honda Italija Giacomo Vismara Mercedes-Benz Paryžius – Alžyras – Dakaras
1985 Prancūzija Patrick Zaniroli
Prancūzija Jean Da Silva
Mitsubishi Pajero Belgija Gaston Rahier BMW Vokietija Karl-Friedrich Capito Mercedes-Benz Paryžius – Alžyras – Dakaras
1984 Prancūzija René Metge
Prancūzija Dominique Lemoyne
Porsche 911 Belgija Gaston Rahier BMW Prancūzija Pierre Lalleu Mercedes-Benz Paryžius – Alžyras – Dakaras
1983 Belgija Jacky Ickx
Prancūzija Claude Brasseur
Mercedes 280 G Prancūzija Hubert Auriol BMW Prancūzija Georges Groine Mercedes-Benz Paryžius – Alžyras – Dakaras
1982 Prancūzija Claude Marreau
Prancūzija Bernard Marreau
Renault 20 Prancūzija Cyril Neveu Honda Prancūzija Georges Groine Mercedes-Benz Paryžius – Alžyras – Dakaras
1981 Prancūzija René Metge
Prancūzija Bernard Giroux
Range Rover Prancūzija Hubert Auriol BMW Prancūzija Adrien Villette ALM/ACMAT Paryžius – Dakaras
1980 Švedija Freddy Kottulinsky
Švedija Fred Luffelman
Volkswagen Iltis Prancūzija Cyril Neveu Yamaha Flag of Algeria.svg Ataouat Sonacome Paryžius – Dakaras
1979 Prancūzija Genestier
Prancūzija Joseph Terbiaut
Range Rover Prancūzija Cyril Neveu Yamaha     Paryžius – Dakaras

Etapų laimėtojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pajuodintai pažymėti aktyvūs lenktynininkai, dar galintys pagerinti rezultatus (2015 m.).

1987 m. Ari Vatenan vairuotas Peugeot 205 Turbo 16 Grand Raid Paris/Dakar
2006 m. automobilis smėlynuose
Nasser Al-Attiyah Dakare, 2011 m.
1988 m. Peugeot 405 Turbo 16

Pagal kategorijas[taisyti | redaguoti kodą]

Motociklai Keturračiai(nuo 2009 m.) Automobiliai Sunkvežimiai(nuo 1999 m.)
Pozicija. Motociklininkas Pergalės Pozicija. Motociklininkas Pergalės Pozicija. Vairuotojas Pergalės Pozicija. Vairuotojas Pergalės
1 Prancūzija Cyril Despres 34 1 Argentina Marcos Patronelli 16 1 Suomija Ari Vatanen 50 1 Rusija Vladimir Chagin 63
2 Prancūzija Stéphane Peterhansel 33 2 Čilė Ignacio Casale 11 2 Prancūzija Stéphane Peterhansel 32 2 Rusija Firdaus Kabirov 37
3 Ispanija Jordi Arcarons 27 3 Argentina Alejandro Patronelli 10 3 Belgija Jacky Ickx 29 3 Nyderlandai Gérard de Rooy 27
4 Prancūzija Hubert Auriol 24 4 Prancūzija Christophe Declerck 8 4 Ispanija Carlos Sainz 27 4 Čekija Karel Loprais 16
Ispanija Marc Coma 5 Argentina Tomas Maffei 6 5 Japonija Hiroshi Masuoka 25 Nyderlandai Hans Stacey
6 Italija Alessandro De Petri 19 6 Čekija Josef Macháček 5 6 Prancūzija Jean-Pierre Fontenay 24 6 Rusija Andrey Karginov 9
7 Italija Edi Orioli 17 7 Lenkija Rafał Sonik 4 7 Kataras Nasser Al-Attiyah 23 Brazilija André de Azevedo
Belgija Gaston Rahier Argentina Sebastian Halpern 8 Čekija Aleš Loprais 8
9 Prancūzija Richard Sainct 15 9 Urugvajus Sergio Lafuente 3 8 Prancūzija Pierre Lartigue 21
9 Rusija Eduard Nikolaev 7
Nyderlandai Sebastian Husseini Japonija Kenjiro Shinozuka
10 Italija Fabrizio Meoni 14 Ispanija Juan Manuel González 10 Prancūzija Bruno Saby 15 10 Rusija Ayrat Mardeev 4
Lenkija Łukasz Łaskawiec Prancūzija Jean-Louis Schlesser

Bendrai[taisyti | redaguoti kodą]

Vieta Vairuotojas Pergalės etapuose Kategorija
1 Prancūzija Stéphane Peterhansel 66 Motociklas/Automobilis
2 Rusija Vladimir Chagin 63
Sunkvežimis
3 Suomija Ari Vatanen 50 Automobilis
4 Rusija Firdaus Kabirov 37 Sunkvežimis
Prancūzija Hubert Auriol Motociklas/Automobilis
6 Prancūzija Cyril Despres 34 Motociklas
7 Belgija Jacky Ickx 29 Automobilis
8 Ispanija Carlos Sainz 27 Automobilis
Ispanija Jordi Arcarons Motociklas
Nyderlandai Gérard de Rooy Sunkvežimis
11 Japonija Hiroshi Masuoka 25 Automobilis
Ispanija Nani Roma Motociklas/Automobilis
13 Prancūzija Jean-Pierre Fontenay 24 Automobilis
Ispanija Marc Coma Motociklas
15 Kataras Nasser Al-Attiyah 23 Automobilis
16 Prancūzija Pierre Lartigue 21
Automobilis
Japonija Kenjiro Shinozuka Automobilis
18 Italija Alessandro de Petri 19 Motociklas
19 Italija Edi Orioli 17 Motociklas
Belgija Gaston Rahier Motociklas
21 Čekija Karel Loprais 16 Sunkvežimis
Nyderlandai Hans Stacey Sunkvežimis
Argentina Marcos Patronelli Keturratis
24 Prancūzija Richard Sainct 15 Motociklas
Prancūzija Bruno Saby Automobilis
Prancūzija Jean-Louis Schlesser Automobilis


Dalyvių kategorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Kamaz’as Dakare, 2004 m.
Luko Alfano Mitsubishi Pajero, 2006 m.

Ralio dalyviai skirstomi pagal naudojamas transporto priemones į 4 kategorijas – motociklų, automobilių, sunkvežimių ir nuo 2009 m. Dakaro ralio – keturračių. Įvairūs transporto priemonių gamintojai dalyvauja Dakaro ralyje, norėdami pareklamuoti savo transporto priemones kaip ilgaamžiškas, galinčias įveikti įvairius kelius – tiesa, Dakaro raliui visos transporto priemonės būna patobulintos, kartais net pagaminamos specialiai šioms lenktynėms.

Motociklai[taisyti | redaguoti kodą]

Motociklai dalinami į dvi kategorijas: pirmai grupei priklauso maratono motociklai, kurie būna beveik nepatobulinti, antrą grupę sudaro super motociklai – patobulinti motociklai. Nuo 2014 m. motociklų variklių tūris ribojamas iki 450 kub. cm. Jie gali turėti vieną ar du cilindrus.

Automobiliai[taisyti | redaguoti kodą]

Automobilių kategoriją sudaro lengvesni nei 3500 kg sveriantys automobiliai. Jie taip pat skirstomi į tris grupes – T1, T2 ir atvirą. T1 kategorija skirta patobulintiems visureigiams, T2 – kasdieniniams visureigiams, o atvira kategorija skirta kitiems automobiliams.

Sunkvežimiai[taisyti | redaguoti kodą]

Sunkvežimiai prieš lenktynių startą, 2014 m.

Sunkvežimių klasė skirta sunkesniems nei 3500 kg automobiliams ir yra dalinama į tris kategorijas – T4.1, T4.2 ir T4.3. Pirmoje grupėje dalyvauja serijiniai sunkvežimiai, antrojoje – patobulinti, o trečiojoje – techninio aptarnavimo sunkvežimiai.

Keturračiai[taisyti | redaguoti kodą]

Iki 2009 m. ši kategorija buvo kartu su motociklų, tačiau po to atskirta. Kategorija dar skiriama į dvi grupes – pirmoje grupėje dalyvauja dviejų ratų varomi su 750 kub. cm. varikliais, antroje – keturiais ratais varomi iki 900 kub. cm.[1]

Televizija[taisyti | redaguoti kodą]

Ralio rengėjai skelbiasi, jog jų parengtas 26 minučių trukmės laidas apie dienos įvykius etape rodo per 190 šalių. Dar apie 20-imt siunčia televizijos komandas, kurios rengia autorines laidas.

Ralį filmuoja iki 4 organizatorių sraigtasparnių, greičio ruože budi dar apie šešios televizijos komandos. Dar trys viską filmuoja bivuake. Taip per dviejų savaičių trukmės maratoną sukaupiama iki 1000 valandų trukmės filmuotos medžiagos.

2006 m. buvo pristatytas televizijos dokumentinis filmas „Race to Dakar“, jame buvo sudėti visi įsimintiniausi filmuoti Dakaro įvykiai iki 2006-ųjų.

Incidentai[taisyti | redaguoti kodą]

Šis ralis susilaukia nemažai kritikos dėl dažnų žūčių jo metu. Beveik kasmet nelaimių sąrašas pasipildo naujais įrašais apie aukas, tiek dalyvių, tiek varžybas stebėjusių žmonių vardais.

Šiuo metu jau per šešiasdešimt vardų sąraše, iš jų 28 – lenktynininkų.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka