Dakaro ralis
 Dakaro ralis
| |
|---|---|
| |
| Kategorija | dykumų ralis |
| Šalys/regionas | Afrika (1979–2008), Pietų Amerika (nuo 2009) |
| Pirmas sezonas | 1979 m. |
| Lenktynininkų sk. | 552 |
| Čempionas | motociklų Matthias Walkner,keturračių  Ignacio Casale,automobilių  Carlos Sainz,sunkvežimių  Eduard Nikolaev, UTV  Reinaldo Varela
|
| Komanda čemp. | motociklų – KTM, keturračių – Yamaha, automobilių – Peugeot, sunkvežimių – Kamaz, UTV – Can-Am |
| Oficiali svetainė | dakar.com |
Dakaro ralis (paprasčiau vadinamas Dakaru arba iš seniau žinomu pavadinimu Paryžiaus–Dakaro ralis) – kasmetinės bekelės ralio reido lenktynės. Jose gali dalyvauti tiek profesionalūs lenktynininkai, tiek savanoriai entuziastai. Už varžybų rengimą atsakinga Amaury Sporto organizacija.
Nuo 1978 m. Dakaras paprastai prasidėdavo Europoje (dažniausiai Paryžiuje) ir vykdavo Afrikos dykumomis (dažniausiai finišuodavo Senegalo sostinėje Dakare). Dėl neramumų ir terorizmo grėsmės Mauritanijoje, buvo atšauktas 2008 m. ralis. Negerėjant saugumo padėčiai visoje šiaurinėje Afrikoje, tais pačiais metais buvo pradėta ieškoti alternatyvių vietų varžyboms. Šiame neoficialiame konkurse laimėjo Pietų Amerika, Argentina. Nuo 2009 m. Dakaras vyksta šiame žemyne.
Nors pavadinime ir aptinkame žodį „ralis“, visą renginį labiau tiktu vadinti maratonu per bekeles. Visos transporto priemonės privalo iki finišo brautis per bekeles, purvynus, dykumas ar net kalnus. Dienos etapai po 300–500 km, bet su pervažiavimais, jie pailgėja iki 700–900 km. Visa tai privaloma įveikti iki starto kitos dienos etape.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ralio ištakos siekia 1977 m. ralį Abidžanas–Nica. Jame dalyvavęs Thierry Sabine pasiklydo Tenerės dykumoje, bet jam šis įvykis paliko neišdildomą įspūdį, jis nusprendė, jog ralis per dykumas labai puiki idėja. 1978 m. gruodį Paryžiuje prie starto linijos stojo 182 transporto priemonės, bet finišą už 10 000 km Dakare pasiekė vos 74-ios. Cyril Neveu, važiavęs motociklu, yra laikomas pačiu pirmuoju ralio čempionu.
1980 m. starte dalyvavo 216, o jau 1981 m. – 291-as ekipažas.
Šis renginys sparčiai populiarėjo, prie jo pradėjo jungtis ir labai žinomi asmenys, kaip Henri Pescarolo (buvęs Formulės-1 lenktynininkas, tuomet jau penkiskart 24 valandų Le Mano lenktynių laimėtojas), Jacky Ickx (dukart F-1 bendroje įskaitoje likęs antras, šešiskart Le Mano lenktynių laimėtojas).
1984 m. pergale debiutavo Porsche automobilis.
1986 m. Dakarui buvo dvejopi, populiarumas augo, tačiau ralio metu sudužus sraigtasparniui, žuvo jo rengėjas T.Sabine.
1987 m. ralyje nusprendė sudalyvauti gamyklinė Peugeot komanda, savo automobilio vairą patikėdama buvusiam Pasaulio ralio čempionui Ari Vatanenui.
1988 m. naujas susidomėjimo pikas, startuoti nusprendė 603 ekipažai.
1992 m. ralio metu įveiktas visas Afrikos žemynas, finišas Pietų Afrikos respublikos mieste Keiptaune. Būtent šiais metais pirmąkart ralio dalyviai galėjo naudotis GPS prietaisais.
1997 m. renginys ypatingas tuo, kad jis visas vyko tik Afrikoje. Startas Agadešo mieste Nigeryje, finišas Senegalo sostinėje Dakare.
2001 m. pirmąkart ralį laimėjo moteris. Tai automobilių klasėje pasiekė vokietė Jutta Kleinschmidt.
2005 m. kilo nauja susidomėjimo varžybomis banga, starte išsirikiavo 688 transporto priemonės, siekusios įveikti maratoną.
2007 m. gruodžio 24 d. Mauritanijoje buvo užpulti ir nužudyti keturi turistai. Šis įvykis tapo pagrindu, kuriuo buvo atšauktas 2008-ųjų Dakaro ralis. Vietoje jo, kai kurie dalyviai, su Dakarui rengta technika, sudalyvavo surengtame Centrinės Europos ralyje.
2009 m. ralis persikėlė į naują žemyną. P. Amerikoje starte dalyvavo 501 ekipažas. Jį automobilių klasėje laimėjo Giniel de Villiers su VW Tuareg.
2012 m. Dakarui buvo parengti naujieji Mini Countryman. Jie iškart ėmė dominuoti ralio trasoje.
2015 m. nusprendė sugrįžti į ralį legendinė prancūzų kompanija Peugeot, kartu su visu būriu geriausių Prancūzijos lenktynininkų. Tačiau pirmuoju Dakaro bandymu, nesugebėjo įveikti dominaciją tęsusių Mini automobilių. Tuo tarpu jau 2016 m. Peugeot ekipai pavyko diktuoti tempą ir ralio nugalėtoju tapo daugkartinis čempionas prancūzas Stéphane Peterhansel. Jis daugiau nei 30 minučių aplenkė Nasser Al-Attiyah su Mini.
2017 m. Dakaro ralis vyko sausio 2-14 d. Argentinos, Bolivijos ir Paragvajaus teritorijose. Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažas 2017-ųjų Dakaro ralyje užėmė 21-ą vietą – tuo metu aukščiausią vietą iš Pabaltijo lenktynininkų per visą Dakaro ralio istoriją.[1]
2018 m. lenktynės vyko jubiliejinį 40-ą kartą. Šį kartą jos driekėsi Peru, Bolivijos ir Argentinos teritorijomis. A. Juknevičiaus ekipažas šiame Dakare pasiekė naują Lietuvos ir Baltijos šalių rekordą finišuodamas 12 vietoje. V. Žala su S. Jurgelėnu pirmą kartą pasiekė finišą ir užėmė 18 vietą. B. Vanago ekipažui atiteko 30 vieta. Motociklininkas B. Bardauskas finišą pasiekė 81 vietoje.[2]
Maršrutų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1979 m.: Paryžius – Dakaras
- 1980 m.: Paryžius – Dakaras
- 1981–1988 m.: Paryžius – Alžyras – Dakaras
- 1989 m.: Paryžius – Tunisas – Dakaras
- 1990 m.: Paryžius – Tripolis – Dakaras
- 1991 m.: Paryžius – Tripolis – Dakaras
- 1992 m.: Paryžius – Keiptaunas
- 1993 m.: Paryžius – Dakaras
- 1994 m.: Paryžius – Dakaras – Paryžius
- 1995 m.: Granada – Dakaras
- 1996 m.: Granada – Dakaras
- 1997 m.: Dakaras – Agadesas – Dakaras
- 1998 m.: Paryžius – Granada – Dakaras
- 1999 m.: Granada – Dakaras
- 2000 m.: Dakaras – Kairas
- 2001 m.: Paryžius – Dakaras
- 2002 m.: Arasas – Madridas – Dakaras
- 2003 m.: Marselis – Šarm el Šeichas
- 2004 m.: Klermon Feranas – Dakaras
- 2005 m.: Barselona – Dakaras
- 2006–2007 m.: Lisabona – Dakaras
- 2008 m.: atšauktas dėl galimo teroristinio išpuolio
- 2009 m.: Buenos Airės – Valparaisas – Buenos Airės
- 2010 m.: Buenos Airės – Antofagasta – Buenos Airės
- 2011 m.: Buenos Airės – Arika – Buenos Airės
- 2012 m.: Mar del Plata – Kopjapo – Lima
- 2013 m.: Lima – Tukumanas – Santjagas
- 2014 m.: Rosarijas – Salta – Valparaisas
- 2015 m.: Buenos Airės – Ikikė – Buenos Airės
- 2016 m.: Buenos Airės – Ujūnis – Rosarijas
- 2017 m.: Asunsjonas – La Pasas – Buenos Airės
- 2018 m.: Lima – La Pasas – Kordoba
Ralio nugalėtojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Etapų laimėtojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pajuodintai pažymėti aktyvūs lenktynininkai, dar galintys pagerinti rezultatus (2015 m.).
Pagal kategorijas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Vieta | Vairuotojas | Pergalės etapuose | Kategorija |
|---|---|---|---|
| 1 | Stéphane Peterhansel
|
66 | Motociklas/Automobilis |
| 2 | Vladimir Chagin
|
63
|
Sunkvežimis |
| 3 |  Ari Vatanen
|
50 | Automobilis |
| 4 | Firdaus Kabirov
|
37 | Sunkvežimis |
| Hubert Auriol
|
Motociklas/Automobilis | ||
| 6 | Cyril Despres
|
34 | Motociklas |
| 7 |  Jacky Ickx
|
29 | Automobilis |
| 8 |  Carlos Sainz
|
27 | Automobilis |
| Jordi Arcarons
|
Motociklas | ||
 Gérard de Rooy
|
Sunkvežimis | ||
| 11 |  Hiroshi Masuoka
|
25 | Automobilis |
| Nani Roma
|
Motociklas/Automobilis | ||
| 13 | Jean-Pierre Fontenay
|
24 | Automobilis |
| Marc Coma
|
Motociklas | ||
| 15 |  Nasser Al-Attiyah
|
23 | Automobilis |
| 16 | Pierre Lartigue
|
21
|
Automobilis |
| Kenjiro Shinozuka
|
Automobilis | ||
| 18 |  Alessandro de Petri
|
19 | Motociklas |
| 19 | Edi Orioli
|
17 | Motociklas |
| Gaston Rahier
|
Motociklas | ||
| 21 |  Karel Loprais
|
16 | Sunkvežimis |
| Hans Stacey
|
Sunkvežimis | ||
 Marcos Patronelli
|
Keturratis | ||
| 24 | Richard Sainct
|
15 | Motociklas |
| Bruno Saby
|
Automobilis | ||
| Jean-Louis Schlesser
|
Automobilis |
Dalyvių kategorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ralio dalyviai skirstomi pagal naudojamas transporto priemones į 4 kategorijas – motociklų, automobilių, sunkvežimių ir nuo 2009 m. Dakaro ralio – keturračių. Įvairūs transporto priemonių gamintojai dalyvauja Dakaro ralyje, norėdami pareklamuoti savo transporto priemones kaip ilgaamžiškas, galinčias įveikti įvairius kelius – tiesa, Dakaro raliui visos transporto priemonės būna patobulintos, kartais net pagaminamos specialiai šioms lenktynėms.
Motociklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Motociklai dalinami į dvi kategorijas: pirmai grupei priklauso maratono motociklai, kurie būna beveik nepatobulinti, antrą grupę sudaro super motociklai – patobulinti motociklai. Nuo 2014 m. motociklų variklių tūris ribojamas iki 450 kub. cm. Jie gali turėti vieną ar du cilindrus.
Automobiliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Automobilių kategoriją sudaro lengvesni nei 3500 kg sveriantys automobiliai. Jie taip pat skirstomi į tris grupes – T1, T2 ir atvirą. T1 kategorija skirta patobulintiems visureigiams, T2 – kasdieniniams visureigiams, o atvira kategorija skirta kitiems automobiliams.
Sunkvežimiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sunkvežimių klasė skirta sunkesniems nei 3500 kg automobiliams ir yra dalinama į tris kategorijas – T4.1, T4.2 ir T4.3. Pirmoje grupėje dalyvauja serijiniai sunkvežimiai, antrojoje – patobulinti, o trečiojoje – techninio aptarnavimo sunkvežimiai.
Keturračiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 2009 m. ši kategorija buvo kartu su motociklų, tačiau po to atskirta. Kategorija dar skiriama į dvi grupes – pirmoje grupėje dalyvauja dviejų ratų varomi su 750 kub. cm. varikliais, antroje – keturiais ratais varomi iki 900 kub. cm.[1]
Televizija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ralio rengėjai skelbiasi, jog jų parengtas 26 minučių trukmės laidas apie dienos įvykius etape rodo per 190 šalių. Dar apie 20-imt siunčia televizijos komandas, kurios rengia autorines laidas.
Ralį filmuoja iki 4 organizatorių sraigtasparnių, greičio ruože budi dar apie šešios televizijos komandos. Dar trys viską filmuoja bivuake. Taip per dviejų savaičių trukmės maratoną sukaupiama iki 1000 valandų trukmės filmuotos medžiagos.
2006 m. buvo pristatytas televizijos dokumentinis filmas „Race to Dakar“, jame buvo sudėti visi įsimintiniausi filmuoti Dakaro įvykiai iki 2006-ųjų.
Incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šis ralis susilaukia nemažai kritikos dėl dažnų žūčių jo metu. Beveik kasmet nelaimių sąrašas pasipildo naujais įrašais apie aukas, tiek dalyvių, tiek varžybas stebėjusių žmonių vardais.
Šiuo metu jau per šešiasdešimt vardų sąraše, iš jų 28 – lenktynininkų.
