Kazys Vitkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kazys Vitkus
Kazimieras Vitkus.jpg
Gimė 1921 m. kovo 4 d.
Dembnė, Kauno apskritis
Mirė 1995 m. sausio 5 d. (73 metai)
Panevėžys
Veikla Lietuvos aktorius

Kazys (Kazimieras) Vitkus (1921 m. kovo 4 d. Dembnėje, Surviliškio valsčiuje1995 m. sausio 5 d. Panevėžyje) – lietuvių teatro ir kino aktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystėje su tėvais emigravo į Braziliją. Su broliu likę našlaičiais grąžinti į Lietuvą. Kauno amatų mokykloje įgijo staliaus profesiją.[1] 19391940 m. lankė Kauno darbo rūmų teatro vaidybos studiją (vadovas J. Miltinis). 1940–1995 m. – Panevėžio dramos teatro aktorius. Pokario metais kurį laiką buvo teatro direktorius. K. Vitkus buvo vienas pagrindinių J. Miltinio suburtos teatro trupės, su kuria režisierius pastatė geriausius savo spektaklius, aktorių. Teatre sukūrė daugiau kaip 120 vaidmenų.[2]

Nuo 1959 m. vaidino Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos kino studijų filmuose, sukūrė apie 20 vaidmenų.[2]

K. Vitkus buvo Panevėžio dramos teatro metraštininkas, sukaupęs didžiulį teatro archyvą, kuriame – unikali dokumentinė ir istorinė medžiaga. Archyvą sudaro jo paties darytos 31 000 teatre pastatytų spektaklių, kino filmų, gastrolių, aktorių veiklos ir asmeninio gyvenimo fotonuotraukos ir negatyvai, 2 584 vienetai skaidrių, 45 vienetai pjesių, knygos su publikacijų tekstais apie teatrą (1940–1995), aktorių užimtumo dienoraščiai, asmeniniai daiktai, repeticijų įrašai. 1996 m. aktoriaus našlė Viktorija Vitkienė archyvą padovanojo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. Jis saugomas bibliotekai priklausančiame Juozo Miltinio palikimo studijų centre.[3]

Žymesni spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1941 – Korbačijas. B. Džonsono „Sukčiaus testamentas“ (Volponė)
  • 1945 – Klebonas, Nakutis, Gaška. A. Vienuolio „Prieblandoje“
  • 1946 – Luka. N. Gogolio „Revizorius“
  • 1954 – Sorinas. A. Čechovo „Žuvėdra“
  • 1957 – Levborgas. H. Ibseno „Heda Gabler“
  • 1957 – Don Bazilijus. P.-A. de Bomaršė „Sevilijos kirpėjas“
  • 1974 – Aleliūmas. K. Sajos „Devynbėdžiai“
  • 1977 – Teiresijas. Sofoklio „Karalius Edipas“
  • 1983 – Albertas. H. Gulbio „Albertas“[2]

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1965 m. LSSR nusipelnęs artistas.

1981 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas.[5]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1996 m. Juozo Miltinio palikimo studijų centre saugomas K. Vitkaus asmens fondas

2010 m. Panevėžyje, prie namo Laisvės a. 4, kuriame 1982–1995 m. gyveno K. Vitkus, atidengta atminimo lenta.[5]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pažemeckas, Česlovas. Kazys Vitkus – žmogus orkestras // Teatras mano džiaugsmas ir skausmas. Panevėžys : Panevėžio spaustuvė, 2007. P. 70–72.
  2. 2,0 2,1 2,2 Vitkus Kazys. Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2014, [t.] 25, p. 324.
  3. Apie archyvą. Juozo Miltinio palikimo studijų centras. Nuoroda tikrinta 2022-03-04.
  4. Vitkus Kazys // Lietuvos kinematografininkai. Vilnius : „Krantų“ redakcija, 2017. P. 512–513.
  5. 5,0 5,1 Kazimieras Vitkus. Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2022-03-04.