Vajomingas
| Vajomingas State of Wyoming | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Šajenas | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Gubernatorius | Mark Gordon (R) | ||||||
| Gyventojų | 586 107 (50) | ||||||
| Plotas | 253 600 km² (10) | ||||||
| - vandens % | 0,7 % | ||||||
| Tankumas | 2,31 žm./km² (49) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Ganeto kalnas (4210 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-WY | ||||||
| Tinklalapis | wyoming.gov | ||||||
 Vikiteka |
VajomingasVikiteka | ||||||
Vajomingas (angl. State of Wyoming) – 44-oji JAV valstija (nuo 1890 m. liepos 10 d.). Sostinė – Šajenas. Plotas – 253,6 tūkst. km²; 586 tūkst. gyventojų (2015). Mažiausiai gyventojų turinti JAV valstija.
Pirmoji JAV valstija, suteikusi balsavimo teisę moterims (1869 m.).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Archeologiniai tyrimai rodo, kad žmonių būta dar 7-ajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Valstybės pavadinimas kilęs iš indėnų posakio „besikeičiantys kalnai ir slėniai“.
1743 m. europiečiai pirmą kartą pasiekė Vajomingą.[1] Pirmieji buvo prancūzai Franse Fransua ir Lui Verendri. Šiuolaikinės Vajomingo valstijos žemės tapo Prancūzijos dalimi ir kartu su kitomis žemėmis tapo Luizianos kolonijos dalimi .
XIX amžiaus pradžioje indėnai šošonai gyveno įvairiose Vajomingo vietose, daugiausia į vakarus nuo Uolinių kalnų, o krou, šajenai, arapahai – į rytus. Kiek vėliau kaikurios sijų grupės imigravo į rytinį Vajomingą. Vietos gyventojų ekonomika rėmėsi bizonų medžiokle.
Pagal Luizianos pirkimo sąlygas 1803 m. Vajomingo teritorija buvo perduota Jungtinėms Valstijoms. 1807 m. vakarinius Vajomingo regionus pirmą kartą ištyrė Johnas Coulteris.
1827 m. Jimas Bridgeris per Uolinius kalnus atrado vadinamąjį Pietinę perėją. 1842 m. Johno Fremonto ekspedicija praėjo per Pietų perėją, po kurios per Vajomingą buvo nutiestas vienas svarbiausių maršrutų iš rytų į Ramiojo vandenyno pakrantę.
1869 m. Vajomingo (tada turėjusio teritorijos statusą) valdžia pirmą kartą JAV istorijoje suteikė rinkimus moterims, už kurias Vajomingas gavo pravardę „Lygybės valstybė“. Tuo laikotarpiu tiesimas geležinkelis suvaidino svarbų vaidmenį vystant Vajomingo urbanizacijai.
1890 m. liepos 10 d. Vajomingas tapo 44-ąja valstija JAV[2]. Tuo pat metu buvo priimta ir valstybės konstitucija. Dabar valstijos teritorijoje esančiame Wind River indėnų rezervate iš indėnų liko tik šašonai ir arapahai, o varna, šajenai ir sijai gyvena Montanos, Pietų Dakotos, Oklahomos ir kitose valstijose.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vajomingas užima 253 600 km² plotą (10-asis tarp valstijų). Ribodamasis (kaip ir jo kaimynai Juta ir Koloradas) tik platumos ir ilgumos linijomis kaip Koloradas, sudaro taisyklingą stačiakampį. Šiaurėje Vajomingas ribojasi su Montanos valstija, rytuose – su Pietų Dakota ir Nebraska, pietuose – su Kolorado ir Juta, vakaruose – su Aidaho valstija.
Vajomingo vakarinę dalį užima Uoliniai kalnai, kurio aukščiausias taškas yra Mount Gannette Peak (4207 m). Vidutinis aukštis virš jūros lygio yra 2042 m. Rytinė valstijos dalis yra Didžiojo lygumų dalis, kurią kerta Juodosios kalnai. Pietvakariuose yra Vajomingo plokščiakalnio lygumos.
Didžiausios upės Jeloustonas, Bighornas, Belle Fourche, Pauderis, Šiaurės Platas (priklauso Misūrio baseinui). Iš dirvožemių vyrauja akmeningi pusdykumių gipsažemiai, Uoliniuose kalnuose yra kaštonžemių ir juodžemių. Pusdykumių augalija (apima 80 % Vajomingo teritorijos), kalnų šlaitai apaugę spygliuočių (pušų, eglių) miškais.
Apie 16% valstijos apaugusi miškai. Tarp vertingų medžių rūšių yra sukatspyglės pušys, didžioji pocūgė ir drebulės tuopos.
Veisiasi antilopės, elniai, juodieji lokiai, bizonai, kalnuose – grizliai.
Vajominge yra Jeloustono nacionalinis parkas (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1978), Grand Titono nacionalinis parkas ir kitos saugomos teritorijos.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vajomingo klimatas bet kurioje valstijos dalyje labai priklauso nuo aukščio virš jūros lygio ir reljefo pobūdžio, šie veiksniai lemia vietines oro sroves, temperatūros svyravimus, kritulius ir drėgmę.
Klimatas – žemyninis, pusiau sausas. Vasarą būna gana karšta, liepos temperatūra siekia iki 29–37°С, aukštesnėse teritorijose iki 21° С. Net ir esant aukštai dienos temperatūrai, naktį dažniausiai būna vėsu. Žiemos yra šaltos, tačiau artėjant link pavasario – švelnesnės. Šiose vietose pučiantis taip vadinamas Chinook vėjas žiemą gali sukelti neįprastai šiltą oro masę. Daugiausia kritulių būna pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje. Didžioji dalis valstijos kritulių gauna mažiau nei 250 mm per metus, tačiau kai kurios kalnuotos vietovės iki 510 mm ir daugiau per metus, daugiausia sniego pavidalu. Aukščiausia kada nors Vajominge užfiksuota temperatūra buvo 46°CC (užfiksuota 1900 m. liepos 12 d. Beisine); žemiausia yra –54° C (1933 m. vasario 9 d. Riversaide).
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, nuo 2011 m. liepos 1 d. valstijos gyventojų skaičius buvo 568 158. Palyginti su 2010 m. surašymu, padidėjo 0,8 %. 2004 m. 2,2 % valstijos gyventojų (apie 11 tūkst. žmonių) gimė už JAV ribų. Gyventojų tankis yra tik 2,6 žmonės/km² (antras mažiausias skaičius po Aliaskos). Pagal 2000 m. surašymą, pagal rases sudaro baltaodžiai (96,19 %), afroamerikiečiai (1,01 %), indėnai (3,06%), azijiečiai (0,84 %), okeaniečiai (0,13 %). Baltųjų gyventojų dauguma yra vokiečių, anglų, airių, norvegų ir švedų palikuonys.
Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 2010 m. 93,39 % (474 343) vyresnių nei penkerių metų Vajomingo gyventojų anglų kalba vartoja kaip pagrindinę bendravimo kalbą[3]. 4,47 % (22 722) gyventojų kalba ispaniškai, 0,35 % (1771) gyventojų – vokiškai, o 0,28 % (1434) gyventojų – prancūziškai. Kitos įprastos kalbos yra algonquian kalbos (0,18 %), rusų (0,10 %), tagalog ir graikų (abi po 0,09 %).
Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Krikščionybę išpažįsta 79 % gyventojų (protestantizmas – 53 %, katalikybė – 16 %, kitos religijos – 11 %. 18 % pripažino save ateistais.
Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2010 m. duomenys
- Šajenas (59 466 gyv.)
- Kasperas (55 316 gyv.)
- Laramė (30 816 gyv.)
- Džiletė (29 087 gyv.)
- Rok Springsas (23 036 gyv.)
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Remiantis 2017 m. JAV ekonominės analizės biuro ataskaita, Vajomingo BVP yra 38 milijardai JAV dolerių. Nuo 2014 m. Valstybės gyventojų skaičius nežymiai auga, o didžiausias augimas pastebimas turistinėse vietose, tokiose kaip Teatono grafystė.
Vajominge gausu mineralų (naftos, gamtinių dujų, akmens anglių (Pauderio upės baseino kasyklose), urano (Rivertono, Gas Hilso, Pampkin Batlso, Širli Basino apylinkėse), aukso (Vind Riverio kalnagūbryje). Valstijose yra vienas didžiausių pasaulyje natūralių sodos telkinių. Yra gipso, fosforito telkinių.
Kalnakasybos pramonė tradiciškai dominavo valstybės ekonomikoje. Naftos gamyba pradėta 1880-aisiais, urano telkiniai – 1918 m. (aktyviai plėtojami nuo šeštojo dešimtmečio).
Didžiausi pramonės centrai – Šajenas, Kasperas.
Svarbi ūkio šaka – žemdirbystė. Auginama javai, pupelės, bulvės. 70 % Vajomingo teritorijos užima ganyklos. Veisiama mėsiniai galvijai, avys.
Turizmas yra vienas pagrindinių valstybės pajamų šaltinių (rodeo, slidinėjimo centrai, muzikos festivaliai). Pagrindinės vietos lankytinos vietos yra Jeloustouno nacionalinis parkas, Velnio bokštas ir Grand Teton nacionalinis parkas .
Per Vajomingą eina Denverio–Solt Leik Sičio geležinkelis ir plentas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vajomingas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Wyoming Facts and Symbols
- ↑ Most Spoken Languages in Wyoming
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||
