Pranas Gailiūnas
Pranas Gailiūnas (1913 m. sausio 5 d. Katiliai, Griškabūdžio valsčius – 1977 m. liepos 24 d. Vilnius) – Lietuvos kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1939 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1965 m. filologijos mokslų kandidatas.
Mokytojavo Raseiniuose, Eržvilke, Švėkšnoje, 1945–1949 m. Švėkšnos vidurinės mokyklos direktorius. 1949–1958 m. dirbo Švietimo ministerijoje. Nuo 1959 m. Vilniaus universiteto dėstytojas; nuo 1969 m. docentas.
Tyrė lietuvių kalbos veiksmažodžio nuosakas, dėstymo metodiką. Su kitais parengė mokomųjų knygų mokykloms.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvių kalbos gramatika, vienas autorių, t. 2 1971 m.
- Lietuvių kalbos metodika, studijų vadovas aukštosioms mokykloms, 1977 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Pranas Gailiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 328 psl.