Chackelis Kibarskis
| Chackelis Kibarskis | |
|---|---|
| Gimė | 1903 m. spalio 14 d. Šeštokai |
| Mirė | 2003 m. sausio 5 d. (99 metai) Vilnius |
| Veikla | gydytojas terapeutas, pedagogas |
| Alma mater | 1928 m. Lietuvos universitetas |
Chackelis Kibarskis (1903 m. spalio 14 d. Šeštokuose – 2003 m. sausio 5 d. Vilniuje) – Lietuvos gydytojas terapeutas, pedagogas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1928 m. baigė Lietuvos universitetą. 1928–1941 m. dirbo gydytoju Kaune. 1934–1938 m. tobulinosi Prahos, Vienos ir Šveicarijos klinikose. Per Antrąjį pasaulinį karą 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos vyr. terapeutas, medicinos bataliono vadas.
1946–1988 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. Nuo 1954 m. LSSR terapeutų mokslinės draugijos pirmininkas. 1970 m. medicinos mokslų daktaras. 1974 m. profesorius.[1] Nuo 1995 m. gyveno Izraelyje ir Lietuvoje.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1937 m. vienas pirmųjų Lietuvoje organizavo ir plėtojo elektrokardiografijos tyrimus. Paskelbė apie 180 mokslinių straipsnių apie hipertoninę, plaučių, kasos ligas, cukrinį diabetą.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kardiotoninių vaistų klinikinė farmakologija, su Albinu Vidugiriu, 1977 m.
- Antiaritminių vaistų klinikinė farmakologija, su Stase Sutkiene, 1981 m.
- Koronarinė širdies liga, su Danute Kaunaite, 1995 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1950 m. LTSR nusipelnęs gydytojas
- 1969 m. LSSR valstybinė premija
- 1973 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Chackelis Kibarskis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 304
- ↑ Chackelis Kibarskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 19 psl.