Įsteigtas 1960 m.,[1] siekiant išsaugoti raiškų Babrungo upės slėnio kraštovaizdį su Gandingos piliakalniu, kitais archeologijos objektais (kapinynu ir kt.).[2] Saugomos europinės svarbos buveinės: pievos (šienaujamų mezofitų, smilgynai, stepinės), miškai (aliuviniai, griovų šlaitų, žolių turtingi eglynai, plačialapių ir mišrūs, skroblynai), nekalkingi šaltiniai, upių sraunumos.[3]