Perkūno ąžuolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Perkūno ąžuolas. Toliau dešinėje matomas Oginskių dvaras

Perkūno ąžuolas – seniausias Plungės dvaro sodybos parko ąžuolas, augantis centrinėje parko dalyje šalia Oginskių rūmų. 1960 m. paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 m. – respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Medis viršijęs gamtinę brandą, yra rezignacijos fazėje. Kamiene yra žaibo žymės.

Manoma, kad pagonybės laikais parko vietoje buvęs šventasis miškas. Pasak senųjų Plungės gyventojų atsiminimų, Marija Skuževska, kunigaikščio Mykolo Oginskio žmona, po Perkūno ąžuolu rengusi spektaklius vaikams ir jaunimui, o už ąžuolo, Babrungo slėnyje, stovėjęs saulės laikrodis.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur)
  • Kamieno apimtis 0,9 m aukštyje – 4,86 m
  • Aukštis – 26 m
  • Lajos skersmuo – apie 25 m
  • Lapuotumas – apie 60 %

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su šiuo ąžuolu siejamos kelios legendos. Viena yra apie vaidilutės Galindos meilę mylimajam, išjojusiam ginti tėvynės nuo kryžiuočių ir negrįžusiam. Galinda vis raudodavusi, o vieną kartą vaidilutei verkiant po plačiašakiu ąžuolu, į jį trenkė Perkūnas. Nuo to laiko žmonės vadiną medį Perkūno ąžuolu.[1]

Kita legenda pasakoja, kad šventoji ugnis po žemaičių krikšto buvusi užgesinta ir supykęs Perkūnas trenkęs į medį; dėl to žmonės jį pavadinę dievo vardu.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Perkūno ąžuolas – lankytina vieta Plungėje, turistopasaulis.lt. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 21 d.
  2. Perkūno ąžuolas, krastogidas.lt. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 21 d.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Perkūno ąžuolas internetinėje svetainėje plungėsparkas.lt