Pilies sala (Plateliai)

Kitos reikšmės – Pilies sala (reikšmės).

56°02′37″š. pl. 21°50′47″r. ilg. / 56.043681°š. pl. 21.846417°r. ilg. / 56.043681; 21.846417

Pilies sala (Pilė) – viena didesnių salų, esanti Platelių ežere, Žemaitijos nacionaliniame parke, Plungės rajone. Ji yra centrinėje ežero dalyje, netoli vakarinio kranto. Pilies sala Platelių ežero salų grupėje yra paskelbta hidrografiniu gamtos paveldo objektu. Sala saugoma ir kaip kultūros paminklas. Piliavietė saloje nuo 1992 m. įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilies sala yra bene garsiausia Platelių ežere, apipinta legendomis ir padavimais. Joje jau XV a. stovėjo Lietuvos didikams priklausiusi pilis, kuri neišliko iki šių dienų. Ištirtas kultūrinis sluoksnis su mūrinių ir medinių statinių liekanomis, griuvenomis, plytomis, kai kuriais archeologiniais radiniais. XVI-XVII a. saloje yra buvę medinių ir bent vienas gynybinės paskirties mūrinis pastatas. Senuosiuose XVI a. žemėlapiuose Pilies saloje yra pavaizduota pilis. Medinės pilies liekanos aprašytos 1585 m. inventoriuje. M. K. Radvilos-Našlaitėlio rūpesčiu 1613 m. išleistame LDK žemėlapyje (žemėlapio kopija saugoma Žemaitijos NP ekspozicijoje Platelių dvare) pirmu numeriu pažymėta Platelių pilis. Vėliau ji neteko savo reikšmės, sunyko. Yra žinoma, kad vietiniai gyventojai plaukdavo į salą parsigabenti iš piliavietės savo reikmėms plytų.

Pilies salą su Šventorkalnio pusiasaliu ir jame buvusia gyvenviete jungė Platelių senovės tiltas. Archeologų aptikti tiltą laikę ąžuoliniai aptašyti poliai, datuojami XVI a. pradžia-XVII a. pabaiga, yra saugomi kaip kultūros paveldo vertybė.

Kraštotyrininkas Juozas Mickevičius yra pateikęs legendų ir padavimų apie Pilę. Apie vieną jis rašė: „Pagal Mikalojų Lietuvį, istorikus Teodorą Narbutą ir Balinskį, Pilės sala nuo senovės buvusi pirmoji žemaičių sodyba, kurioje Lietuvos kunigaikščio Palemono palikuonys gyvenę, o X a. net pats kunigaikštis Palemonas gyvenęs toje saloje. Kadangi pats Palemonas yra tik legendarinis asmuo, tai ir jo gyvenimas Pilėj yra tik legenda.”^[2]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salos plotas – 5,29 ha. Ji ovalo formos, gana aukštai pakilusi virš ežero vandens. Šiaurinėje pusėje krantas status, apie 10 m aukščio, kitur – nuo 3 iki 6 metrų. Vakarinė dalis nuožulniausia. Pietinė dalis pelkėta, klampi. Čia augantis miškas yra savaiminės kilmės, vyrauja liepos ir ąžuolai, kiti lapuočiai medžiai bei krūmai. Miškas senas, dalis jame augančių medžių yra daugiau kaip 100 metų amžiaus, aptinkama Lietuvos raudonojoje knygoje įrašytų augalų. Saloje auga vešlus paupinio jonpaparčio sąžalynas, o pavasarį gausiai pražysta kitur nykstantys tuščiaviduriai rūteniai. Šioje saloje buvo žinoma vienintelė Lietuvoje tikrojo žvynbaravykio augavietė.^[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ „Objekto Nr. 5483 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Platelių krašto legendos, padavimai ir lankytinos vietos (parengta pagal Juozą Mickevičių). Pilės sala (Pilė) Archyvuota kopija 2020-01-29 iš Wayback Machine projekto.
↑ Nauja tikrojo žvynbaravykio (lot. Strobilomyces strobilaceus) radimvietė

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

[1] „Objekto Nr. 5483 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[2] Platelių krašto legendos, padavimai ir lankytinos vietos (parengta pagal Juozą Mickevičių). Pilės sala (Pilė) Archyvuota kopija 2020-01-29 iš Wayback Machine projekto.

[3] Nauja tikrojo žvynbaravykio (lot. Strobilomyces strobilaceus) radimvietė

[1]

[2]

[3]