Širvinta (Kutuzovas)

Kitos reikšmės – Širvinta.

Širvinta vok. Schirwindt, rus. Кутузово
Širvintos šv. Emanuelio bažnyčia

Širvinta 54°46′55″š. pl. 22°50′42″r. ilg. / 54.782°š. pl. 22.845°r. ilg. / 54.782; 22.845 (Širvinta (Kutuzovas))

Laiko juosta: (UTC+2)

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Įkūrimo data	1516 m.

Gyventojų (2010)	0

Kirčiavimas	Širvintà ^[1]

Širvinta (vok. Schirwindt; nuo 1946 m. Kutuzovas, rus. Кутузово) – buvęs miestas Karaliaučiaus krašte, Širvintos ir Šešupės kairiajame krante, priešais Kudirkos Naumiestį, 23 km į rytus nuo Pilkalnio.^[2] Tai buvo ryčiausias Vokietijos imperijos ir mažiausias Rytų Prūsijos provincijos miestas, vienintelis po II pasaulinio karo neatstatytas Europos miestas. Miesto simboliai buvo dvibokštė Emanuelio bažnyčia ir aukščiausias vėjo malūnas Rytprūsiuose.

Dabar Širvinta yra nunykęs Kutuzovo kaimas Krasnoznamensko rajone (2002 m. – 18 gyv., 2010 m. – 0 gyv.). Išlikęs 1882 m. statytas, karo apgriautas Širvintos tiltas, jungiantis su Kudirkos Naumiesčiu. Po karo išliko tik keletas namų.^[3]

Istorija

Gyvenvietė pirmą kartą Scherwint vardu paminėta 1516 m. 1549 m. greičiausiai Ragainės klebono M. Mažvydo iniciatyva pradėta bažnyčios statyba, 1640 m. bažnyčia sudegė, bendruomenė priskirta prie Viliūnų parapijos. 1695 m. gyventojams pasistačius naują bažnyčią, parapija atnaujinta, tačiau bažnyčią vėl sunaikino gaisras.^[4] 1725 m. suteiktos Kulmo miesto ir turgaus teisės. Miestą su stačiakampe bažnyčios aikšte suplanavo architektas Joachimas Ludwigas Schultheißas von Unfriedtas. Kad Širvinta atitiktų miesto teisėms keliamus reikalavimus, Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I asmeniškai finansavo 20 namų statybą. 1856 m. valstybės lėšomis pastatyta Emanuelio bažnyčia. Nuo 1735 m. mieste dislokuotos Pirmojo armijos korpuso daliniai. Pagrindinis gyventojų verslas buvo pasienio prekyba ir kontrabanda. Per Širvintą ėjo vienas svarbiausių draudžiamos spaudos lietuvių kalba kelių.^[5] Širvintoje stovėjo dviaukščiai-triaukščiai raudonų plytų gyvenamieji namai, didžiulis prekybos centras, driekėsi akmenimis grįstos gatvės. Tai buvo tipiškas Mažosios Lietuvos miestas, palaikęs itin glaudžius ryšius su vos už kelių šimtų metrų – kitapus Šešupės ir Širvintos santakos esančiu Kudirkos Naumiesčiu. Nuo XIX a. pradžios iki 1870 m. gegužės 31 d. miesto vardu buvo vadinamas Širvintos valsčius egzistavęs kitoje nuo miesto upės pusėje, Lenkijos Kongreso karalystės, Vilkaviškio apskrityje.

1901–1906 m. nutiesta siaurojo geležinkelio linija į Pilkalnį, ja iš Lietuvos ir Rusijos gabenta mediena ir grūdai. Linija veikė iki 1944 m.

1914 m. miestą sugriovė Rusijos imperijos kariuomenė (išliko tik 4 namai ir bažnyčia), jis buvo atstatytas, bet 1944 m. rudenį jį vėl sugriovė Raudonoji armija, po karo neatstatytas. Širvinta buvo pirmasis Raudonosios armijos užimtas Vokietijos miestas. Po karo buvęs miestas tapo maža gyvenviete su kariniu daliniu, aplink kurią įkurtas karinis poligonas.^[6]

2011 m. balandžio 28 d. Kudirkos Naumiestyje, S.Dariaus ir S.Girėno g. 26 Antanas Spranaitis atidarė Širvintos muziejų „Schirwindter Stube“ (Širvintos kampelis).^[7]

Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės, 1736–1818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Pilkalnio apskrities miestas Mažojoje Lietuvoje. Nuo 1946 m. priklauso Krasnoznamensko rajonui (Kaliningrado sritis).^[8]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1736–1818 m.	Lietuvos departamentas	Prūsijos karalystė
1818–1945 m.	Pilkalnio apskritis	Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Pilkalnio rajonas	Kaliningrado sritis
1947–2008 m.	Krasnoznamensko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Krasnoznamensko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, mieste gyveno:^[9]

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.

1910 m.^[10]

1933 m.

1939 m.^[11]

1 151

1 179

1 090

Lietuviai

Iki 1709-11 m. maro Širvintų apylinkės buvo beveik vien lietuvininkų gyvenamos, po jo atsikėlė šiek tiek vokiečių kolonistų. Dėl kolonizacijos ir prievartinio vokietinimo lietuvininkai sparčiai nutauto. Vokiečių oficialios statistikos duomenimis 1848 m. Širvintų parapijoje buvo 415 lietuviškai kalbančiųjų (7,8%), 1878 m. – 150 (2,8%), o 1912 m. save laikančių lietuvininkais beliko tik 35 (0,7%). 1911 m. lietuviškos pamaldos bažnyčioje buvo nutrauktos.^[12]

Parapija

Parapijos kunigai:

Martynas Mažvydas
Tomas Gedkantas, 1563–1566
Johann Höpner, 1572–1581
Jonas Gedkantas, iki 1592
Johann Lademann, 1623
Jacob Seidler
Johann Sperber, iki 1666
Daniel Renn, nuo 1666
Johann Schultz, 1669–1724
Caspar Langowski, 1724–1728
Erhard Wolff, 1729–1731
Georg Lisiewski, 1731–1734
Gerhard L. Mühlenkampf, 1734–1736
Jacob Friedrich Naugardt, 1731–1751
Ephraim Friedrich Meßner, 1752–1807
Johann Samuel Müller, 1804–1817
Christian Wilhelm Trosien, 1817–1832
Johann Wilhelm Friedrich Kisewetter, 1832–1853
Augustas Eduardas Mertinaitis, 1853–1858
Leopold Otto Loebel, 1858–1883
Hermann Moritz Wilhelm Lau, 1883–1885
Thoedor Alfred Färber, 1886–1926
Gerhard Ruhmland, 1926–1932
Johannes Henschel, 1933–1940
Horst Sturm, 1942–1943

Šaltiniai

↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
↑ Širvinta. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 967
↑ Širvinta. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 174
↑ Mažosios Lietuvos enciklopedija
↑ Širvinta GenWiki
↑ Širvinta, 1. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-01-24).
↑ Širvintos miesto muziejus^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Miesto istorija
↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
↑ Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
↑ Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
↑ Širvinta. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-12-23).

[1] Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83

[2] Širvinta. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 967

[3] Širvinta. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 174

[4] Mažosios Lietuvos enciklopedija

[5] Širvinta GenWiki

[6] Širvinta, 1. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-01-24).

[7] Širvintos miesto muziejus^{[neveikianti nuoroda]}

[8] Miesto istorija

[9] Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.

[10] Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.

[11] Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

[12] Širvinta. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-12-23).

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]