Širvinta (miestas)

Kitos reikšmės – Širvinta.

Širvinta vok. Schirwindt rus. Кутузово
Širvinta 54°46′55″ š. pl. 22°50′41″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Rusija
Sritis:	Kaliningrado sritis
Rajonas:	Krasnoznamensko rajonas
Įkūrimo data:	1516

Širvinta/Kutuzovas (vok. Schirwindt, nuo 1946 m. rus. Кутузово) – buvęs miestas Karaliaučiaus krašte, Širvintos ir Šešupės kairiajame krante, priešais Kudirkos Naumiestį. Tai vienintelis po II pasaulinio karo neatstatytas Europos miestas.

Istorija

Miestas pirmą kartą Scherwint vardu paminėtas 1516 m. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės, 1736–1818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Pilkalnio apskrities miestas Mažojoje Lietuvoje. Nuo 1946 m. priklauso Krasnoznamensko rajonui (Kaliningrado sritis).

1549 m. greičiausiai Ragainės klebono M. Mažvydo iniciatyva pradėta bažnyčios statyba, 1725 m. suteiktos miesto ir turgaus teisės. 1856 m. pastatyta Emanuelio bažnyčia. Nuo 1735 m. mieste dislokuotos Pirmojo armijos korpuso daliniai. Pagrindinis gyventojų verslas buvo pasienio prekyba ir kontrabanda. Per Širvintą ėjo vienas svarbiausių draudžiamos spaudos lietuvių kalba kelių. Širvintoje stovėjo dviaukščiai-triaukščiai raudonų plytų gyvenamieji namai, didžiulis prekybos centras, driekėsi akmenimis grįstos gatvės. Tai buvo tipiškas Mažosios Lietuvos miestas, palaikęs itin glaudžius ryšius su vos už kelių šimtų metrų – kitapus Šešupės ir Širvintos santakos esančiu Kudirkos Naumiesčiu. Nuo XIX a. pradžios iki 1870 m. gegužės 31 d. miesto vardu buvo vadinamas Širvintos valsčius egzistavęs kitoje nuo miesto upės pusėje, Lenkijos Kongreso karalystės, Vilkaviškio apskrityje.

1914 m. miestą sugriovė Rusijos imperijos kariuomenė, jis buvo atstatytas, bet 1945 m. jį vėl sugriovė Raudonoji armija, po karo neatstatytas. 2011 m. balandžio 28 d. Kudirkos Naumiestyje, S.Dariaus ir S.Girėno g. 26 Antanas Spranaitis atidarė Širvintos muziejų „Schirwindter Stube“ (Širvintos kampelis).

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, mieste gyveno:

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.	1933 m.	1939 m.
1 151	1 179	1 090
Demografinės raidos histograma

Pastoriai

• Martynas Mažvydas
• Tomas Gedkantas, 1563–1566
• Johann Höpner, 1572–1581
• Jonas Gedkantas, iki 1592
• Johann Lademann, 1623
• Jacob Seidler
• Johann Sperber, iki 1666
• Daniel Renn, nuo 1666
• Johann Schultz, 1669–1724
• Caspar Langowski, 1724–1728
• Erhard Wolff, 1729–1731
• Georg Lisiewski, 1731–1734
• Gerhard L. Mühlenkampf, 1734–1736
• Jacob Friedrich Naugardt, 1731–1751
• Ephraim Friedrich Meßner, 1752–1807
• Johann Samuel Müller, 1804–1817
• Christian Wilhelm Trosien, 1817–1832
• Johann Wilhelm Friedrich Kisewetter, 1832–1853
• Augustas Eduardas Mertinaitis, 1853–1858
• Leopold Otto Loebel, 1858–1883
• Hermann Moritz Wilhelm Lau, 1883–1885
• Thoedor Alfred Färber, 1886–1926
• Gerhard Ruhmland, 1926–1932
• Johannes Henschel, 1933–1940
• Horst Sturm, 1942–1943