Augustas Liudvikas Bekiu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Augusto Liudviko Bekiu portretas (dail. J. Rustemas, apie 1824 m.)

Augustas Liudvikas Bekiu (lenk. August Ludwik Bécu; 1771 m. gegužės 3 d. Gardine (dab. Baltarusija) – 1824 m. rugsėjo 7 d. Vilniuje, Lietuva) – lenkų kilmės mokslininkas, vakcinacijos pradininkas Lietuvoje, Vilniaus universiteto (VU) profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė studijas VU, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras[1].

17971799 m. patologijos ir farmakologijos profesorių adjunktas (padėjėjas), nuo 1800 m. profesorius, nuo 1805 m. Fiziologijos katedros vedėjas. Nuo 1800 iki 1824 m. su pertrauka dėstė bendrąją patologiją.

1803 m. VU Medicinos fakultete įsteigtos Bendrosios patologijos katedros vedėjas. 1808 metais kartu su Jozefu Franku Vilniuje įkūrė Vakcinacijos institutą.

Palaidotas Vilniuje Rasų kapinėse[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]