Leonas Lagauskas
| Leonas Lagauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1928 m. vasario 4 d. Kaunas |
| Mirė | 2010 m. vasario 12 d. (82 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Reda Jankauskaitė |
| Vaikai | Daiva Lagauskaitė |
| Veikla | grafikas, pedagogas |
| Alma mater | 1958 m. I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institutas |
Leonas Lagauskas (1928 m. vasario 4 d. Kaune – 2010 m. vasario 12 d. Vilniuje) – Lietuvos grafikas, pedagogas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje. 1949–1952 m. LSSR dailės instituto Tapybos ir Grafikos fakultetuose studijavo tapybą, grafiką, 1958 m. Leningrade baigė Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institutą.
Nuo 1961 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1962–2000 m. dėstė LSSR dailės institute (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija), 1980 m. docentas, 1992 m. profesorius. Jo mokiniai: Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė, Elvyra Kriaučiūnaitė, Virginija Kalinauskaitė, Aistė Ramūnaitė, Edita Suchockytė, Dovilė Tomkutė, Roberta Vaigeltaitė, Ramunė Vėliuvienė, Matas Dūda, Arūnas Gelūnas, Šarūnas ir Gediminas Leonavičiai, Vladas Liatukas, Romas Orantas, Petras Repšys ir kt. Palaidotas Antakalnio kapinėse.[1]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oforto, litografijos, minkštojo lako technika sukurtuose estampuose vyrauja džiugūs, optimistiški vaizdai, kuriuose susipynusi istorija ir dabartis, gilaus susimąstymo, lyrinės nuotaikos. Kūriniams būdinga savita klasikinių tradicijų tąsa, štricho ritmika, detaliai modeliuota forma, raiškus subtilių linijų piešinys. Kuria siužetines kompozicijas, peizažus, portretus. Vilniaus tema plėtojama kompozicijose „Poetas ir Vilnius“, „Dirbtuvėje“ (abu 1977 m.), „Senamiesčio muzikantai“ (1978 m.). Žymiausias peizažų ciklas – „Senojo Vilniaus panoramos“ (15 estampų, 1971–1979 m.), vyrauja horizontalios daugiaplanių vaizdų kompozicijos, žvilgsnis iš viršaus, preciziškas piešinys. Išraižė daug portretų („Jurijus Gagarinas – XX a. Kolumbas“ 1968 m., „Prosenis Rastenis iš Kirdeikių“ 1977 m., „Du rektoriai. Petras Skarga ir Jonas Kubilius“ 1979 m., „Liaudies menininkas A. Puškorius“ 1987 m.). Nuo 1958 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusija, Čekija, Lenkija, Vokietija ir kt). Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.[2][3]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1978 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1980 m. LSSR valstybinė premija
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Leonas Lagauskas: grafikas ir pedagogas // Dailė, 2011/2 Archyvuota kopija 2016-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Danutė Zovienė. Leonas Lagauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 464
- ↑ Rita Mikučionytė. Leonas Lagauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 413 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Leonas Lagauskas: reprodukcijos. – Vilnius: Vaga, 1975. – 16 p.
- Leonas Lagauskas: estampai, piešiniai: 1954–2009 metų kūryba: 2011 m. vasario 17 – gegužės 8 d. Lietuvos dailės muziejuje, Radvilų rūmuose vykusios parodos katalogas (sud. Regina Urbonienė). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – 158 p.: iliustr. – ISBN 978-609-447-010-3