Andrius Benediktas Klongevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Andrius Benediktas Klongevičius
lenk. Andrzej Benedykt Kłągiewicz
Andrzej Benedykt Kłągiewicz.PNG
Andrius Benediktas Klongevičius
Gimė 1767 m. sausio 1 d.
Alūksta
Mirė 1841 m. gruodžio 27 d. (74 metai)
Vilnius
Veikla Vilniaus vyskupas, teologijos daktaras.
Commons-logo.svg Vikiteka Andrius Benediktas Klongevičius

Andrius Benediktas Klongevičius (Klungis) (lenk. Andrzej Benedykt Kłągiewicz, Klungis, 1767 m. sausio 1 d. Alūksta – 1841 m. gruodžio 27 d. Vilnius) – Vilniaus vyskupas, teologijos daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Andrius Benediktas Klongevičius (Klungis). Litanios su maldomis apė š. Petru apaštalu pagal evangelios ir darbu apaštalu, Vilnius, 1842

17891797 m. dėstė Kražių kolegijoje. Nuo 1797 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir Moralės fakultetuose, nuo 1801 m. – Vilniaus kunigų seminarijoje. 1802 m. įšventintas kunigu. 1815 m. teologijos daktaras.

1802–1808 m. ėjo įvairias pareigas Vilniaus konsistorijoje. Nuo 1808 m. Vilniaus kunigų seminarijos kapelionas, 18101816 m. jos regentas. Priešinosi seminarijos rusinimui. 18151828 m. Vilniaus universiteto dogminės teologijos ir Bažnyčios istorijos profesorius, 1822 m. laikinai ėjo Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas. Paskaitose aiškino jozefinizmo esmę, jį kritikavo. Kelerius metus ėjo Vilniaus cenzūros komiteto pirmininko pareigas. 1819 m. Podolės Kameneco kanauninkas, Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas.

1828 m. paskirtas Vilniaus vyskupijos valdytoju. Rūpinosi kunigų drausme, įpareigojo juos atlikinėti rekolekcijas, rengti dekanatų konferencijas, tinkamai tvarkyti parapijų knygas, išleido pamokslų sakymo, bažnytinio giedojimo, elgesio su žmonėmis ir kitų instrukcijų, aplinkraščių. Jo pastangomis restauruota Vilniaus katedra ir varpinės bokštas. 1830 m. Chrizopolio titulinis vyskupas. 1831 m. kunigams paskelbė prieš sukilimą nukreiptą laišką, bet caro kariuomenei Ašmenos bažnyčioje nužudžius apie 150 gyventojų, pareikalavo, kad gubernatorius nubaustų kaltininkus. Už palankumą sukilėliams 1831 m. ištremtas į Jaroslavlį, 1832 m. paleistas, grįžo į Vilnių. Dvasinės katalikų akademijos steigimo iniciatorius, rūpinosi jos veikla, dėstytojų parinkimu, dvasininkų rengimu. Rusų valdžiai 1832 m. gegužės 1d. uždarius Vilniaus universitetą iš buvusio jo Moralinių ir politinių mokslų fakulteto ir Vyriausios seminarijos suformavo Vilniaus katalikų dvasinę akademiją. Klongevičius siekė paversti Akademiją stipriu kunigų rengimo centru. Dalykai dėstyti lotynų ir rusų, pamokslai sakyti lenkų kalbomis. Akademijos statute numatytos aštuonios katedros: Šv. Rašto, biblinės archeologijos ir hermeneutikos, moralinės, dogmatinės ir pastoralinës teologijos, logikos ir moralinės filosofijos, Bažnyčios istorijos ir kanonų teisės teorinės ir praktinės homiletikos, lotynų ir graikų literatûros ir kalbos, rusų literatûros ir kalbos, lenkų kalbos ir literatûros, Rusijos ir visuotinės istorijos. 1842 m. rugpjûtį Vilniaus katalikų dvasinė akademija buvo perkelta į Petrapilį.[1]

1840 m. Vilniaus vyskupas ordinaras, pirmasis valstiečių kilmės vyskupas.

Išleido pamokslų („Trumpas pamokslas apey pašanavoima ciesoriaus visos Rossios“ 1832 m.), paskaitų rinkinį, vadovėlių, į lietuvių k. 1832 m. išvertė katekizmą, parengė lietuviškų („Litanios su maldomis apė š. Petru apaštalu pagal evangelios ir darbu apaštalu“, išsp. 1842 m.), lenkiškų knygų, bendradarbiavo periodinėje spaudoje.[2]

Atminimo lenta Vilniaus arkikatedroje skirta Andriui Benediktui Klongevičiui

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai, I tomas, p.270
  2. Justas JasėnasAndrius Benediktas Klongevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 287 psl.
Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Stanislovas Sestrencevičius
BishopCoA PioM.svg
Vilniaus vyskupas

18401841
Po to:
Jonas Civinskis