Boleslovas Balzukevičius
| Boleslovas Balzukevičius | |
|---|---|
| |
| Boleslovas Balzukevičius iki 1935 m. | |
| Gimė | 1879 m. vasario 12 d. Vilnius, Rusijos imperija |
| Mirė | 1935 m. vasario 13 d. (56 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | Vincentas Balzukevičius |
| Motina | Elena Užpulevičiūtė |
| Veikla | Lietuvos skulptorius, Vilniaus universiteto profesorius, skulptūros katedros vedėjas (1919—1935) |
| Alma mater | Vilniaus piešimo mokykla, Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija |
Boleslovas Balzukevičius (lenk. Bolesław Bałzukiewicz, 1879 m. vasario 12 d. Vilniuje – 1935 m. vasario 13 d. Vilnius) – Lietuvos ir Lenkijos skulptorius, Vilniaus universiteto profesorius, skulptūros katedros vedėjas (1919—1935).[1][2][3][4]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Boleslovas Balzukevičius gimė 1879 m. vasario 12 d. Vilniuje, Šnipiškėse, skulptoriaus Vincento Balzukevičiaus ir Elenos Užpulevičiūtės šeimoje. Viso šeimoje buvo 11 vaikų, 3 iš jų žymūs menininkai: Juozapas Balzukevičius – dailininkas, tapytojas, sesuo Liucija Balzukevičiūtė – taip pat tapytoja.[5]
Pagrindinį išsilavinimą dailės moksluose Boleslovas įgijo besimokydamas Vilniaus piešimo mokykloje, vadovaujamoje Ivano Trutnevo. Baigęs piešimo mokyklą, Balzukevičius, globėjo Juozapo Montvilos paremtas, 1897–1902 m. mokėsi Krokuvos menų akademijoje pas profesorius Konstantą Laszczką ir Alfredą Dauną. 1902–1903 m. tęsė studijas Paryžiuje, Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje (pranc. Ecole nationale supérieure des Beaux Arts) skulptūros klasėje pas profesorių Antoiną Mercié. Šioje mokykloje susipažino su Antanu Vivulskiu, su kuriuo visą tolesnį gyvenimą siejo bičiulystė.[1][2][3][4]
1903–1904 m. Boleslovas Balzukevičius grįžo į Vilnių. Gimtajame mieste gyveno iki 1907 m. Per šiuos metus atliko nemažai užsakymų bažnyčioms, privatiems asmenims, dalyvavo parodose. 1908 m. Balzukevičius vėl gyveno Paryžiuje ir kūrė Antano Vivulskio dirbtuvėje. Priklausė lenkų dailininkų Paryžiuje draugijai. 1908 m. Balzukevičius dalyvavo parodoje Paryžiaus dailės akademijoje ir pelnė du apdovanojimus. Gyvendamas Paryžiuje Balzukevičius bendravo su Vladislavu Mickevičiumi, Olga Boznanska, Tadeušu Makovskiu.[1][3][4]
1919 m. Boleslovas Balzukevičius grįžo į Vilnių, kur iš pradžių apsistojo Pilies gatvėje buvusioje S. Jarockio dirbtuvėje, kurią po brolio Juozapo mirties toliau nuomojo sesuo Liucija, o apie 1921 m. apsigyveno tėvų namuose Kalvarijų g. 77-2, kuriuos išlaikė vyresnioji sesuo, legionininko našlė Kotryna Vienckovska.[4] Grįžusį į Vilnių Balzukevičių pakvietė dirbti Vilniaus universitete. Jis ėmė vadovauti skulptūros katedrai. 1920 m. tapo profesoriaus padėjėju, profesoriumi.[3][2][1][4] Buvo Vilniaus dailininkų draugijos narys.[6]
Šeimos nesukūrė. Boleslovas Balzukevičius mirė 1935 m. vasario 13 d. nuo infarkto savo namuose Kalvarijų g., Vilniuje. Buvo palaidotas senosiose Rasų kapinėse šalia sesers Eleonoros.[5]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Boleslovas Balzukevičius garsėjo portretiniais paminklais. Vilniuje iki šiol tebestovi Balzukevičiaus sukurti paminklai kompozitoriui Stanislovui Moniuškai šalia Šv. Kotrynos bažnyčios, paties Balzukevičiaus globėjui Juozapui Montvilai paminklas, pastatytas skvere tarp Trakų gatvės ir Pranciškonų gatvės, bronzinė Šv. Jackaus (Hiacinto) koplytėlės skulptūra S.Konarskio gatvėje. Boleslovas Balzukevičius sukūrė skulptūrą „Elektra“, kuri pastatyta ant pirmosios Vilniaus elektrinės (šiuo metu – Energetikos ir technikos muziejaus) bokštelio.[1][7][8][9][10]
Boleslovas Balzukevičius kūrė litografijas, medžio raižinius, memorialines lentas, biustus, nutapė portretų, peizažų. Kūrinius eksponavo parodose Paryžiuje.[3][2][1][11]
Kūrinių galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Paminklas Stanislovui Moniuškai Vilniuje, (autorius Boleslovas Balzukevičius) -
Joachimo Lelevelio antkapis Vilniaus Rasų kapinėse, (autorius Boleslovas Balzukevičius) -
Ant Energetikos ir technikos muziejaus pastato Vilniuje skulptūra „Elektra“, (autorius Boleslovas Balzukevičius) -
Paminklas Juozapui Montvilai Vilniuje, (autorius Boleslovas Balzukevičius)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Sudarytoja dr. Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. ISBN 978-9955-868-93-4.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Boleslovo Balzukevičiaus biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. ISBN 978-609-8231-07-6.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Vidmantas Jankauskas. Boleslovas Balzukevičius Vilniaus dailininkas, 2003. Academiae Artium Vilnensis, Nr. 29.
- ↑ 5,0 5,1 Irma Randakevičienė. Šiek tiek patikslinančių detalių apie XIX a. Vilniaus skulptorių ir drožėją Vincentą Balzukevičių, 2022. Skelbta "Voruta.lt" [2]
- ↑ Boleslovo Balzukevičiaus biografija, skelbiama svetainėje „Lietuvosmenas.lt”[3]
- ↑ Aistė Paulina Virbickaitė. Paminklas feminizmui ir Boleslovas Balzukevičius, 2013. Skelbta „Šatėnai.lt” [4]
- ↑ Informacija apie paminklą Juozapui Montvilai, skelbiama svetainėje „Vilnius.go.lt”[5]
- ↑ Informacija apie Šv. Jackaus koplytėlę Kultūros vertybių registro dokumente. [6] Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Informacija apie S.Moniuškos paminklą Kultūros vertybių registro dokumente. [7] Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Svetainėje „Tartle.lt“ skelbiama Boleslovo Balzukevičiaus biografija. [8]