Julijus Slovackis
| Julijus Slovackis | |
|---|---|
| |
| Slovackiai | |
| |
| Herbas „Leliva“ | |
| Gimė | 1809 m. rugsėjo 4 d. Kremenecas, Ukraina |
| Mirė | 1849 m. balandžio 3 d. (39 metai) Vilnius |
| Tėvas | Euzebijus Slovackis |
| Motina | Salomėja Slovacka |
 Vikiteka |
Julijus SlovackisVikiteka |
| Parašas | |
| |
Julijus Slovackis (lenk. Juliusz Słowacki; 1809 m. rugsėjo 4 d. Kremenecas, Ukraina – 1849 m. balandžio 3 d. Paryžius) – lietuvių ir lenkų poetas. Gyveno ir mokėsi Vilniuje.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Kremeneco licėjaus mokytojo, literato šeimoje. Tėvas – Euzebijus Slovackis (lenk. Euzebiusz Słowacki) buvo Vilniaus universiteto lenkų literatūros ir retorikos profesorius.
1811–1814 m. su šeima gyveno Vilniuje, Vilniaus universitetui priklausančiame name. 1814 m. tėvas mirė ir buvo palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Po tėvo mirties motina su sūnumi sugrįžo į Kremenecą. Kai motina ištekėjo už Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Augusto Liudviko Bekiu (lenk. Bécu), šeima 1817 m. persikėlė į Vilnių, gyveno Medicinos kolegijos name Pilies gatvėje.[1]
1819–1825 m. J. Slovackis lankė gimnaziją, veikusią senojo Vilniaus universiteto patalpose.[2] 1825–1828 m. studijavo teisę Vilniaus universitete. Baigęs studijas, išvyko iš Vilniaus[3] ir apsigyveno Varšuvoje.
Po 1830–1831 m. sukilimo emigravo į Prancūziją. Mirė Paryžiuje nuo džiovos ir buvo palaidotas Monmartro kapinėse.[4] 1927 m. birželį poeto palaikai buvo pervežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelyje šalia Adomo Mickevičiaus.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. −T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p., 203, 545.
- ↑ Sawrymowicz, E., 1960. Kalendarz życia i twórczości Juliusza Słowackiego. Wrocław. 836 p.
- ↑ „Jašiūnų dvaro istorija“. Jašiūnų dvaras. Suarchyvuotas originalas 2015-02-10. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.
- ↑ Hertz, P., 1969. Portret Słowackiego. Wyd. 6. Warszawa. 271 p.
- ↑ Sudolski, Z., 1996. Słowacki: opowieść biograficzna. Warszawa. 366