Jurgis Šlapelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jurgis Šlapelis
Jurgis Šlapelis.jpg
Gimė 1876 m. balandžio 18 d.
Galsiškiuose, Kupiškio raj.
Mirė 1941 m. kovo 7 d. (64 metai)
Vilniuje
Sutuoktinis (-ė) Marija Šlapelienė
Vaikai Gražutė, Laimutė, sūnūs Jurgis ir Skaistutis.
Veikla lietuvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas, pedagogas, kultūros ir politinis veikėjas.

Jurgis Šlapelis (1876 m. balandžio 18 d. Galsiškiuose, Kupiškio raj.1941 m. kovo 7 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas, pedagogas, kultūros ir politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyresniojo brolio parengtas, 1892 m. įstojo į Mintaujos gimnazijos IV klasę, bet 1896 m. spalio 14 d. už atsisakymą melstis rusiškai buvo pašalintas. 1897 m. Petrapilyje, eksternu išlaikęs brandos egzaminus, įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1906 m.

Nuo 1904 m. gyveno Vilniuje, o į Maskvą važinėjo tik egzaminų laikyti. 1906 m. Vilniuje su žmona Marija Piaseckaite įsteigė knygyną (Dominikonų g. 11), kuris tapo lietuvybės, vėliau – demokratijos mokykla. 2004 m. lapkričio 17 d. prie šio namo, kuriame iki 1949 m. veikė knygynas, atidengta lenta lietuviškos spaudos atgavimo 100-osioms metinėms paminėti.

Nuo 1905 m. buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1905 m. – vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo organizatorių, su Peliksu Bugailiškiu, Antanu Purėnu ir kitais organizavo ginkluotą pastato apsaugą, kad jo neužpultų žandarai.

Išvengęs bausmės už politinę veiklą, pasinėrė į kultūrinį Vilniaus gyvenimą. Rinko tautosaką, 1909 m. nustatinėjo lietuvių kalbos normas.

19141918 m. mobilizuotas į rusų kariuomenę, kovojo Pirmojo pasaulinio karo frontuose. Grįžęs 19211932 m. mokytojavo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, dėstė lotynų, lietuvių kalbas ir istoriją. Bendravo su Kazimieru Būga, Jonu Jablonskiu, Juozu Balčikoniu. Parengė Kristijono Donelaičio Raštus (1909 m.). Palaidotas Rasų kapinėse.

Dukterys Gražutė Šlapelytė-Sirutienė ir Laimutė Šlapelytė-Graužinienė, sūnūs Jurgis (mirė vaikystėje) ir Skaistutis Šlapelis.

Pastatas Vilniaus Dominikonų gatvėje, kuriame veikė Šlapelių knygynas

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Литовско–русский словарь = Lietuvių ir rusų kalbų žodynas – Vilnius: M. Šlapelienės lietuvių knygynas, „Žaibo“ sp., 1921
  • Литовско–русско–польско–немецкий словарь. Słownik litewsko–rosyjsko–polsko–niemiecki. Litauisch–russisch–polnisch–deutsches Wörterbuch von Jurgis Šlapelis = Jurgio Šlapelio Lietuvių kalbos žodynas, išverstas rusiškai, lenkiškai ir vokiškai. – Vilnius: Žaibo sp., 1920–1922
  • D–ro Jurgio Šlapelio kirčiuotas lenkiškas lietuvių kalbos žodynas = Dr. J. Szłapelis słownik litewsko–polski akcentowany – Vilnius: M. Šlapelienės lietuvių knygynas, „Ruch“ sp., 1938
  • D–ro Jurgio Šlapelio kirčiuotas lenkiškas lietuvių kalbos žodynas = Dr. J. Szłapelis słownik litewsko–polski akcentowany – 2–oji laida. – Vilnius: M. Šlapelienės lietuvių knygynas, Raida, 1940
Atminimo lenta Vilniuje, Pilies g. 40

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1994 m. dovanotame pastate įrengtas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, ant išorinės sienos pritvirtinta memorialinė lenta;
  • 2003 m. sukurtas dokumentinis filmas Ištikimi lietuviškajam žodžiui. Marija ir Jurgis Šlapeliai (autoriai Vytautas Domaševičius ir Juozas Matonis);
  • 2004 m. prie buv. knygyno Dominikonų gatvėje atidengta memorialinė lenta, skirta lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti;
  • 2006 m. sukurtas dokumentinis filmas M. ir J. Šlapelių knygynui – 100 metų (autoriai Vytautas Domaševičius ir Juozas Matonis).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Raguotienė, Genovaitė. Šlapelių lietuvių knygynas // Visuotinė lietuvių enciklopedija / Stasys Vaitiekūnas et al. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. – Т. XXIII: Šalcinis – Toliušas ISBN 978-5-420-01723-4
  • Sabaliauskas, Algirdas. Šlapelis, Jurgis // Visuotinė lietuvių enciklopedija / Stasys Vaitiekūnas et al. — Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. – Т. XXIII: Šalcinis – Toliušas ISBN 978-5-420-01723-4

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]