Jacques Briotet
| Jokūbas Briotė pranc. Jacques Briotet | |
|---|---|
| |
| dailininkas Julijonas Karčevskis, aliejus, 19 a., Lietuvos nacionalinis dailės muziejus | |
| Gimė | 1746 m. Prancūzija |
| Mirė | 1819 m. (~73 metai) Vilnius |
| Veikla | Vilniaus universiteto profesorius, chirurgas |
Jokūbas Briotė (pranc. Jacques Briôtet; 1746 m. Prancūzija – 1819 m. Vilnius) – prancūzų kilmės gydytojas, chirurgas, Vilniaus universiteto profesorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jokūbas Briotė į Vilnių atvyko 1777 m.[1] 1780–1787 m. Vilniaus universitete dirbo anatomijos demonstratoriumi bei prozektoriumi.[1]
Briotė jau 1785 m. greta operacinės chirurgijos paskaitų pradėjo skaityti paskaitas apie skiepijimą.[2]
Nuo 1787 m. Jokūbas Briotė vadovavo chirurgijos katedrai, išugdė nemažai chirurgų. Vienas jo geriausių studentų Janas Frydrichas Niškovskis.[3]
1797 m. Briotė buvo universiteto adjunktas, vėliau tobulinosi užsienyje. 1808 m. išrinktas ekstraordinariniu, o 1810 m. – ordinariniu profesoriumi.[4] 1810 m. Jokūbas Briotė kartu su savo mokiniu Janu Frydrichu Niškovskiu įkūrė Chirurgijos kliniką, iš pradžių teturėjusią vos 6 lovas. Briotė vadovavo šiai klinikai.[3][4]
Kartu su trimis kitais profesoriais, tarp jų chirurgijos vadovėlio autoriumi Jokūbu Šimkevičiumi bei Janu Frydrichu Niškovskiu, atliko sudėtingą tuo metu miego arterijos aneurizmos operaciją, kuri buvo aprašyta Vilniaus universiteto periodiniame leidinyje „Karališkojo Vilniaus universiteto klinikiniai darbai“.[5]
Jokūbas Briotė gyveno Pilies g. 22 name. Šiame name taip pat gyveno medicinos profesoriai Stefanas Lorenzas Bisio, Liudvigas Heinrichas Bojanus, Andrius Sniadeckis ir kiti. 1818–1828 m. čia gyveno poetas Julijus Slovackis.[6]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p. 665. ISBN 978-5417-01062-0.
- ↑ Lietuvos Mokslų akademijos biblioteka. Projektas „Imunologijos raida Lietuvoje“, 2015–2016. [1] Archyvuota kopija 2020-02-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 Vilniaus universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.
- ↑ 4,0 4,1 Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994., p. 137. ISBN 9986-09-047-4.
- ↑ Alia Zinkuvienė. Chirurgija Lietuvoje sublizgėjo prieš 200 metų. [2]
- ↑ Lietuvos dailės muziejaus informacija. [3] Archyvuota kopija 2020-02-25 iš Wayback Machine projekto./
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Arnaud Parent. XVIII a. prancūzų gydytojų medicinos mokslo paveldas Lietuvoje XVIII a. paskutiniame ketvirtyje (Jeanas-Emmanuelis Gilibert’as, Nicolas Regnier, Jacques’as Briotet). XVIII a. studijos, t.2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Valstybė. Kultūra. Edukacija. Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015.