Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija – 18321842 m. Vilniuje veikusi aukštoji mokslo įstaiga, įkurta vietoj caro valdžios uždaryto 1832 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto.

Vilniaus universitetą caro valdžia uždarė po 1831 m. sukilimo.

Struktūra ir istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus medicinos–chirurgijos akademijoje buvo rengiami bendrosios praktikos gydytojai, veterinarai bei farmacininkai, t. y. veikė Medicinos, Farmacijos ir Veterinarijos fakultetai. Studijos trukdavo nuo trejų iki penkerių metų.

Šioje akademijoje dirbo 15 profesorių ir 10 adjunktų. Tarp profesorių buvo tokie žymūs mokslininkai, kaip Andrius Sniadeckis, Adolfas Abichtas, Ignacijus Fonbergas, Eduardas Eichvaldas, Konstantinas Porcijanka ir kiti. Šioje akademijoje dėstė Stanislovas Batys Gorskis, Pavelas Kukolnikas (rusų kalbą), Juozapas Jundzilasbotanikos ir zoologijos kursą.

Šios akademijos rektoriais buvo Mykolas Mianovskis (1832–1833), Tomas Kučkovskis (1833–1840) ir Juzefas Mianovskis (1840–1842).

1830–1837 m. Bendrosios terapijos katedrai vadovavo Aleksandras Velkas (1801–1863), kurį laiką Juzefas Mianovskis, 1837–1841 m. – Adolfas Abichtas. Specialiąją patologiją ir terapiją dėstė Feliksas Rimkevičius.[1]

Pirmaisiais akademijos veiklos metais joje studijavo 580 studentų, 1833 metais – 642 studentai. Akademiją baigė apie 700 studentų. Jos veiklos metu joje buvo apsiginta 20 daktaro disertacijų medicinos srityje.

Vilniaus medicinos–chirurgijos akademijai priklausė akušerijos, chirurgijos ir terapijos klinikos, studentų ir akademijos darbuotojų ligoninė, veterinarijos klinika, anatomijos, chemijos, fizikos, zoologijos ir kt. kabinetai, botanikos sodas, vaistinė, biblioteka, kuriai vadovavo Adomas Benediktas Jocheris. 1842 m. bibliotekoje buvo apie 20 tūkstančių knygų.

Uždarymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo veiklos metais akademija buvo pripažinta kaip geriausia šios rūšies mokslo įstaiga visoje Rusijos imperijoje, tačiau 1842 m. ji caro valdžios buvo uždaryta. Dėstytojai ir mokslininkai buvo išskirstyti po kitas Rusijos imperijos mokslo įstaigas. Vilniaus medicinos–chirurgijos akademijos turimą duomenų bazę perėmė Kijevo Šv. Vladimiro universitetas.

1842 m. uždarius akademiją medicinos mokslo centru tapo 1805 m. Jozefo Franko iniciatyva įkurta Vilniaus medicinos draugija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Glausta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų ir slaugos pagrindų katedros informacija apie medicinos mokslo įstaigų istoriją. [1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Вильнюсская медико-хирургическая академия // Литва. Краткая энциклопедия. – Вильнюс: Главная редакция энциклопедий, 1989. – С. 181. – 672 с. – 50 000 экз.
  • Dr. Randakevičienė Irma. Ką kalba metrikai apie XIX amžiaus pradžios Vilniaus šviesuomenę. [2] [3]
  • Vitalija Miežutavičienė. Medicinos mokslas Lietuvoje/ Visuotinė lietuvių enciklopedija [4]
  • Milda Budrienė. Medicinos išsivystymo raida Lietuvoje XV–XX šimtmečiuose/Aidai.eu. [5]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Zbigniew Siemienowicz. Wileńska Akademia Medyczno-Chirurgiczna (lenk.). [6]