Panemunių regioninis parkas

Panemunių regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Nemunas nuo Palemono kalno Seredžiuje
Vieta:	Kauno rajonas, Jurbarko rajonas, Šakių rajonas, Lietuva
Panemunių regioninis parkas
Koordinatės:	55°04′0″ š. pl. 23°13′0″ r. ilg. / 55.06667°š. pl. 23.21667°r. ilg. / 55.06667; 23.21667
Plotas:	113,68 km²
Įkurtas:	1992 m.
Valdymas:	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Panemunių regioninis parkas – regioninis parkas vakarų Lietuvoje, prie Nemuno. Parko plotas 10162 ha. Įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą,^[1] istoriškai svarbią Nemuno gynybinę liniją.

Lankytojų centras

Panemunių regioninio parko lankytojų centras įkurtas trečią šimtmetį skaičiuojančiame buvusios smuklės pastate Šilinės k. Jurbarko r. Lankytojų centre veikia interaktyvi ekspozicija, atspindinti šio krašto gamtines ir kultūros paveldo vertybes, senuosius Nemuno krašto amatus, tokius kaip laivyba, sielininkystė, žvejyba.

Lankytojų centre galima užsisakyti ekskursijas, žygius, siūlomas platus spektras edukacijų moksleiviams, skirtų pažinti gamtą ir kultūros paveldą.

Gamtos vertybės

Parkas driekiasi siaura juosta abipus Nemuno, čia teka dar 72 upeliai, o 36 iš jų įteka į Nemuną. Vaizdingi Nemuno, Armenos, Kartupio, Nykos ir Nykutės upelių slėniai su įspūdingomis raguvomis ir atodangomis. Sausuose šlaituose išliko unikalios šilumamėgės augalų bendrijos, turtinga gyvūnija. Gelgaudiškio miško parke augo storiausia Lietuvoje eglė (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Parke yra apie 50 gamtos vertybėmis skelbtinų medžių.

Geros regyklos yra Pilies I, Raudonėje, Veliuonoje, Kriūkuose ir Seredžiuje. Naktimis skraido 9 šikšnosparnių rūšys. Nuo Nemuno krantų galima stebėti paukščių migraciją.

Kultūros paveldas

Išliko karų su kryžiuočiais laikotarpio (XIII–XV a.) Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai, iš kurių įspūdingiausi: Palemono kalnas, Gedimino kapas, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Gausu senovės gyvenviečių ir senkapių. Vilioja XVI a. pab. – XVII a. pr. renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys bei jų senieji parkai. Garsūs savo praeitimi Veliuonos, Seredžiaus, Gelgaudiškio miesteliai. Plokščiai išsiskiria upeliu – gatve ir Šventaduobe. Regioniniame parke daug dvarų, iš kurių didžiausi Belvederio ir Gelgaudiškio dvaro pastatų ansambliai ir parkai. Klangių kaime yra rašytojo P. Cvirkos tėviškė (etnografinė sodyba).

Parke yra 15 piliakalnių, apie kuriuos pasakojamos sakmės ir legendos. Garsios rezidencinės pilys Raudonėje ir Vytėnuose. Istoriniais ir archeologiniais paminklais garsėja Veliuonos miestelis, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a. Šlovingą praeitį mena ir Seredžius, Gelgaudiškis, Plokščiai, Kriūkai.

Laisvalaikis ir pramogos

Parko vertybes galima aplankyti plaukiant motorine valtimi, keliaujant dviračiais dešiniuoju Nemuno krantu. Pėstiesiems siūlomi Plokščių, Gelgaudiškio, Raudonės ir Šilinės–Pilies pažintiniai pėsčiųjų takai. Tinkamos vietos paukščiams stebėti panemunėje prie Raudonės, Seredžiaus, Šilinės ir Gelgaudiškio. Nemune galima puikiai pažvejoti.

Šaltiniai

↑ „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.

Nuorodos

https://saugoma.lt/teritorijos/panemuniu-regioninis-parkas https://dzukijossuvalkijosstd.lrv.lt/lt/prp/

[1] „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.

[1]