Šventaduobė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šventaduobė

Šventaduobėlurdas, esantis Didžiupio upelio slėnyje, Antkalniškių kaimo teritorijoje, apie 300 m į pietus nuo Plokščių, Šakių rajone. Iki jo nuo Plokščių km. Bažnyčios gatvės veda tautodailininko Zigmo Sederevičiaus medžio skulptūromis puoštas takas. Lurdas sumūrytas iš akmenų, 15 m ilgio ir 7 m aukščio. Marijos statulėlė apie 80 cm aukščio. Šalia yra šaltinėlis su rentiniais, tikima, kad jo vanduo turi gydomųjų galių. Viduryje lurdo įrengtas altorius.[1] Čia vyksta įvairūs kultūriniai ir religiniai renginiai, Porciunkulės atlaidų metu laikomos Šv. Mišios.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Legenda pasakoja, kad kažkada Nemunu plaukė Marijos paveikslas. Piemenys jį pagavo ir atnešė į bažnyčią. Iš bažnyčios paveikslas pradingo, o žmonės jį rado prie šaltinio nedidelio upelio krante. Paveikslą vėl ir vėl nešė į bažnyčią, bet iš jos paveikslas dingdavo ir atsirasdavo vis prie to paties šaltinėlio. Tada žmonės nutarė toje vietoje pastatyti koplytėlę su altoriumi ir palikti ten paveikslą. Pirmasis altorėlis ir koplytėlė buvo mediniai, pastatyti XIX a. Šie greitai supuvo, todėl apie 19271928 m. Plokščių ūkininko Prano Rimkaus rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta: išmūrytas altorius, siena, sutvarkytas šaltinis, paremtas šlaitas, vieta aptverta tvorele, įruošti laiptai, atnaujintas aukščiau kalne stovintis kryžius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Plokščiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 320 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]