Atmata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Atmata
Atmata nuo Uostadvario švyturio
Atmata nuo Uostadvario švyturio
Ilgis 13,2 km
Ištakos Nemuno deltos atšaka
Žiotys Kuršių marios
Šalys Lietuva
Atmata

Atmata (vok. Atmath, Athmath) – upė, Nemuno deltos šaka, Šilutės rajone.

Atmata prasideda ties Rusnės miesteliu, kur Nemuno šaka Rusnė dalijasi į Atmatą ir Skirvytę ir iki Šyšos žiočių (apie 3 km) ji teka į šiaurę, pasiimdama 30-40 % Rusnės debito, toliau apie 3 km teka į pietvakarius ir 4 km į vakarus ir, pasiekusi Minijos žiotis, krypteli į pietvakarius ir, pratekėjusi 3 km, įteka į Kuršių marias. Atmatos žiotys laikomos Nemuno žiotimis. Žemiau Šyšos žiočių iš Atmatos atsišakoja Aukštumalos protaka, jungianti Atmatą su Krokų Lankos ežeru. Apie 3,5 km nuo savo žiočių Atmata jungiasi su Krokų Lankos ežeru.

Atmatos plotis 160–200 m, ties žiotimis – 200–250 m. Gylis farvateryje 3–4 m, prie krantų – 1-1,5 m. Vidutinis srovės greitis – 0,2-0,3 m/s (potvynių metu 3 kartus didesnis), nuolydis 1,5 cm/km.

Ledonešio metu dažnai susidaro ledų sangrūdos. Per potvynius vanduo išsilieja iš dešinio kranto, apsemdamas Šilutės-Rusnės kelią ir didelius pievų plotus. Kairiajame krante supiltas pylimas (nuo 1888 m.), už jo Rusnės, Šyškrantės ir Uostadvario gyvenvietės, Rusnės tvenkiniai. 1914 m. pastatytas pirmas tiltas per Atmatą (1944 m. besitraukiančios Vokietijos kariuomenės susprogdintas), 1974 m. – dabartinis Rusnės tiltas (ilgis 332 m, aukštis nuo vandens paviršiaus 15 m).

Atmata labai žuvinga. Joje plaukioja karšiai, žiobriai, stintos, vėgėlės, šamai, lašišos, lydekos, ešeriai ir kt. Verslinė žvejyba uždrausta (išskyrus migruojančių stintų metu), mėgėjiška žvejyba (reikalinga licencija) leidžiama nuo Skirvytės iki Uostadvario švyturio.

Atmata yra pagrindinis transporto vandens kelias, jungiantis Nemuno baseiną su Kuršių mariomis. Navigacija upe trunka 230 dienų per metus. Prie Kuršių marių ir Atmatos kairiajame krante yra veikiantis švyturys. Atmatos farvateris pažymėtas bujomis (naktį jos šviečia).

Už Minijos žiočių link Kuršių marių ties upelio Kumpasis Uostas žiotimis yra likusios povandeninės akmeninės užtvaros liekanos (jos išsikiša į Atmatos vidurį maždaug 12 m), toliau – upės dešinėje pusėje yra kelios gilios duobės (6–7 m). Uostadvaryje yra žinybinis uostas priklausantis Valstybinei vidaus vandens kelių direkcijai ir navigacijai nebenaudojamas 1876 m. ties Minijos žiotimis pastatytas švyturys. XVIII–XX a. VII deš. Atmata buvo plukdomi sieliai. Atmatoje nuo 1810 m. (su pertraukomis) atliekami hidrologiniai matavimai ir stebėjimai.

Intakai:

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upėvardis kildinamas nuo žodžio atmata („užleista, nedirbama žemė; nenaudojama liekana, likutis“).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.