Krokų Lanka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°22′ š. pl. 21°19′ r. ilg. / 55.367°š. pl. 21.317°r. ilg. / 55.367; 21.317

Nemuno deltos regioninis parkas.png
Krokų Lanka
Krokų lanka iš aukščiau
Krokų lanka iš aukščiau
Vieta Šilutės raj., Lietuva
Plotas 7,91 km²
Kranto linijos ilgis 20,4 km
Kilmė lagūninis
Vidutinis gylis 1,89 m
Didžiausias gylis 2,5 m
Įteka Aukštumala, Zegelinis, Kuražuvinė
Išteka Purvalankis, Duobelė
Commons-logo.svg Vikiteka: Krokų LankaVikiteka

Krokų Lanka – lagūninio tipo ežeras vakarų Lietuvoje, Šilutės rajone, apie 9 km į vakarus nuo Šilutės. Ežero ilgis – 4,1 km, didžiausias plotis – 3,3 km. Seklus, didžiausias gylis – 2,5 m. Krantai žemi, smėlėti, šiaurinėje dalyje užpelkėję. Aplinkui daugiausia plyti pievos. Vakaruose yra sekli Purvalankio įlanka, o pietvakariuose – gili Didbalės įlanka. Šias įlankas skiria užpelkėjęs pusiasalis. Prie šiaurvakarinio kranto yra 1 ha ploto sala ir prie Purvalankio ištekėjimo 0,36 ha salelė. Ežero atabradas beveik ištisai apaugęs plačia meldų, nendrių, švendrų juosta. Gilesnėse vietose auga plūdės, elodėjos, plunksnalapės. Dugnas padengtas moliu. Į ežerą suteka Aukštumala, Zegelinis (Kampė) ir Kuražuvinė (Kurpinė), pietvakariuose išteka dvi protakos – PurvalankisMiniją) ir ~1 km ilgio ir 100 m pločio protaka Duobelė (į Atmatą)[1].

Ežeras jūrinės, limaninės, kilmės. Susidarė Nemuno sąnašoms atitvėrus Kuršių marių dalį.

Ežero šiaurinėje pakrantėje įsikūręs Rūgalių kaimas, vakarinėje – Mingės kaimas. Jis priklauso Nemuno deltos RP, įeina į Krokų Lankos botaninį-zoologinį draustinį. Ežere draudžiama bet kokia žvejyba ištisus metus. Krokų lankos rytinėje dalyje įsikūręs Tulkiaragės pažintinis takas.

Padavimai apie vardo kilmę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kartą jaunos mergaitės ir berneliai grėbė šieną ir dainavo, buvo gražus Joninių metas. Išgirdo didelį ūžesį ir pamatė juodą debesį atkriokiant. Visi nudūmė į kalvą, o tuo metu iš debesies griaudžiant ir žaibuojant nuaidėjo balsas: „Mano vardą! Mano vardą! Kitaip pražūtis jums!“ Daug vardų suminėjo, bet tikro neatspėjo, kol galiausiai vienas senelis pakėlė galvą ir sušuko: „Krokų lanka!“ Debesis taip ir nukrito, kur jie grėbė. Tad šiandien ši vieta guli po vandeniu ir vadinasi Krokų Lanka. Sako, kad tai kažkur iš Žemaitijos atkeliavęs ir nusileidęs ežeras.
  • Kartą pievoje ganėsi gyvuliai. Po truputį artėjo juodi debesys. Ir pradėjo lyti kaip iš kibiro. Pieva vis tvino ir tvino… gyvuliai pradėjo skęsti. Jie šaukė „krio krio“… Gyvuliai nuskendo ir pagal jų kriokimą ežeras buvo pavadintas Krokų lanka.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Krokų pievos stebuklai // Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 150–153 psl. Kaunas, 1940.
  1. Krokų Lanka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 409 psl.