Kalnalio apylinkė
56°01′š. pl. 21°32′r. ilg. / 56.02°š. pl. 21.54°r. ilg.
.svg){kind=small} Kalnalio apylinkė
| ||
| Centras | Kalnalis | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Salantų valsčius (Kalnalio seniūnija) | |
| Apskritis | Kretingos apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Salantų rajonas (1950–1959) Kretingos rajonas (1959–1963) | |
| Sritis | Klaipėdos sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Imbarės seniūnija, Kūlupėnų seniūnija | ||
Kalnalio apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos vakaruose.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje vietoje Kalnalio seniūnijos. 1949 m. buvo Salantų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Salantų rajonui.[2] 1954 m. prijungta Nasrėnų apylinkė, o dalis Kalnalio apylinkės prijungta prie Bargalio apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Kalnalio apylinkė prijungta prie Imbarės apylinkės ir Kūlupėnų apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Stalino 70-mečio“ kolūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
40,4 | „Kalnalio“ kolūkis, „Nasrėnų“ kolūkis [5] | 9 kaimai | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 61
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 7
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 20–21
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 42–43
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 379