Tinteliai (Kūlupėnai)
| Tinteliai | ||
|---|---|---|
  Tinteliai |
||
| 55°59′13″š. pl. 21°29′46″r. ilg. / 55.987°š. pl. 21.496°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 29 | |
 Vikiteka |
Tinteliai (Kūlupėnai) | |
Tinteliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 2 km į šiaurę nuo Kūlupėnų, abipus Kūlupio upelio, Salanto dešiniajame krante. Kaimas apima 401,64 ha dydžio plotą, kuriame yra 17 sodybų arba pavienių statinių, dvejos neveikiančios kapinės, stovi koplyčia, veikia vėjo jėgainė. Rytinė kaimo dalis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardis kilo nuo žodžio tintelis (tintalas), kuriuo apibūdinama tai, kas nukarę, tintaluoja (tinteliuoja, tintiliuoja), tabaluoja.[2]
Šiuo vardu Lietuvoje vadinami tik du kaimai, ir abu jie yra Kretingos rajono savivaldybėje: antrieji Tinteliai yra netoli Kretingos.
Rašytiniuose šaltiniuose kaimo pavadinimas rašomas: lenk. Tintele, Tyntele, Tyntele–Metsiedy, rus. Тинтелѣ, Тынтели, Тинтели. Vietos gyventojai jį vadina žem. Tėntelē.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tinteliai driekiasi tarp Nasrėnų ir Kūlupėnų esančiame 4,9 km ilgio ir vidutiniškai 850 m pločio žemės plote, kuris vienu galu remiasi į Salanto upę, o kitu – į Vaineikių miškų masyvą.
Šiaurės vakarine dalimi teka Vaineikupis, o rytine dalimi – Kūlupis. Skersai rytinės dalies Kūlupio slėniu praeina kelias 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai . Nuo jo į šiaurės vakarus išilgai kaimo eina pagrindinis žvyrkelis.
Kaime auga nedideli Sklandos, Rožyno ir Lukošiaus Ganyklalės miškeliai, o vakarinė dalis įsiterpia į Vaineikių miškų masyvą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nausėdija susiformavo XVII–XVIII a. Nasrėnų žemių pietinėje ir vakarinėje dalyje, miško ir ganyklų žemėje. Iš pradžių tai buvo užusienis (užežys), 1750 m. turėjęs 12 katalikų kiemų.[3]
Nasrėnai priklausė Platelių dvarui. 1808 m. dvaro valdų žemėlapyje Nasrėnų žemėje į pietus nuo valakinės-gatvinės gyvenvietės yra pažymėtas abipus Salantų–Kretingos kelio esantis kupetinis 6 sodybų užusienis bei tiek pat vienkieminių sodybų, išsibarsčiusių į vakarus nuo Kūlupio upelio plytėjusiame miške.[4]
Istorinėje literatūroje pirmąkart Tintelių vardas paminėtas Salantų klebono Stanislovo Čerskio sudarytame Salantų parapijos žemėlapyje, išspausdintame 1830 m. Vilniuje.[5]
Platelių dvaro savininkams grafams de Šuazeliams-Gufjė išpardavinėjant atokiau nuo Platelių esančias valdas, pietvakarinę Nasrėnų žemių dalį su Tinteliu užusieniu įsigijo nauji savininkai. Užusienis buvo atskirtas nuo Nasrėnų ir tapo savarankišku kaimu. Prie Kūlupio esančios sodybos vadintos Tinteliais, o vakarinėje dalyje miškuose stovinčios vienkieminės sodybos – Tintelių Medsėdžiais. 1846 m. kaime buvo 6, o Tintelių Medsėdžiuose – 5 dūmai.[6]
Prie Tintelių buvo priskirtas ir šiaurės vakarinis, šalia Rėžių miško plytėjęs Nasrėnų žemių pakraštys. Čia buvusiame vienkiemyje naujieji savininkai įsirengė dvarelį, kurį pavadino Terespolio palivarku. Jame žemdirbiai ėjo lažą ir atlikinėjo baudžiavines prievoles. Palivarką su Tintelių ir Tintelių Medsėdžių kaimais valdė iš Platelių krašto kilę bajorai Stančikai.
Baudžiavos panaikinimo reformos metu kaime buvo suformuotas 91 rėžis žemės, už kurią 1870 m. dvarininkui Stančikui 44 valstiečiai mokėjo išperkamuosius mokesčius.[7] 1866 m. kaime buvo 11 dūmų.[8] 1872 m. Tinteliuose stovėjo 11, o Tintelių Medsėdžiuose – 2 sodybos.[9]
Tarp 1861 m. ir 1872 m. prie Salantų–Kretingos vieškelio ir Kūlupio upelio, iškėlus iš čia valstiečių sodybas, iškilo kitas dvarelis, pavadintas Tintelių palivarku. Jį 1879 m. paveldėjo pulkininkas Tomas Dubis-Kračakas,[10] o vėliau įsigijo Rusijos muitinės tarnautojas Aleksandras Voskresenskis.[11]
1903 m. Tintelių kaime buvo 15 sodybų su 69 gyventojais, palivarke – 36, Tintelių Medsėdžiuose – 8, o Terespolio dvare – 13 gyventojų.[12] Po Pirmojo pasaulinio karo daugėjant žemdirbyste besiverčiančių valstiečių ūkiai susmulkėjo, todėl 1923 m. Tintelių kaime (su Tintelių Medsėdžiais) buvo 23 kiemai, kuriuose gyveno 130 valstiečių. Tuo tarpu Tintelių palivarke buvo 38, o Terespolyje – 25 gyventojai.[13] Vykdant Lietuvos žemės reformą abu kaimai ir abu palivarkai buvo apjungti į vieną teritorinį-administracinį vienetą – Tintelių kaimą. Terespolio savininkams Kumpinams buvo palikta 90 ha, o Tintelių palivarko paveldėtojui Sergejui Voskresenskiui – 100 ha žemės.
Tintelių laukai, pievos, ganyklos, miškai ir keliai turėjo savo vardus. Rytinėje dalyje plytėjo Venckynas – ariama dirva, kurioje seniau stovėjo valstiečių Venckų sodyba. Už jos ėjo Seinalės keliukas, netoli kurio buvo Šaltinalio versmė. Prie kelio į Nasrėnus ariama dirva vadinta Žydpleciu, nes seniau čia stovėjusioje smuklėje gyvenęs žydas.
Pagrindinis kaimo kelias vadintas Granšašiejumi. Į kairę nuo jo aukštumose esantys ariami laukai buvo vadinami Girių kalnu ir Ežių kalva, o molinga dirva – Molija. Girių kalne išardavo anglių ir pelenų, todėl buvo spėjama, kad senovėje čia buvusios degamos kurui anglys.
Šiaurinėje dalyje augo Giralės miškas, kurios pietinė, eglynu apaugusi dalis vadinta Sklondu. Šalia miško plytėjo Ganyklalės ganykla bei šaltiniuota ir neišdžiūstanti Rudijos bala. Pasakojama, kad šioje baloje naktimis vaikščiodavusios degančios liepsnelės. Pietinėje kaimo dalyje buvusi pavieniais medžiais ir krūmais apaugusi Margių pieva ir molinga dirva, vadinama Ruozynu. Pasakojama, kad žmonės šioje dirvoje retsykiais matydavę vaikštančią moteriškę be galvos.
Apie 50 ha ploto vakarinė žemių dalis vadinosi Naudvariu, kuriame stovėjo 4 ūkininkų sodybos. Ši kaimo dalis buvo pamiškėje, todėl pasėliai dažnai kentėjo nuo čia apsilankančių miško gyvūnų.[14]
Kaimo žemėje iki XX a. pr. veikė trejos kapinės. Ankstyviausios yra Kūlupį ir Salantą skiriančios aukštumos vakariniame šlaite dar XVI a. įrengti Maro kapeliai (Markapiai), kuriuose laidoti Nasrėnų kaimo, o vėliau – ir šalia atsiradusio Tintelių užusienio, gyventojai. Antrąsias kapines ženklina prie kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai stūksanti mūrinė koplyčia su Kristaus skulptūra atviroje nišoje. Jos vadinamos Švedkapiu ir pasakojama, kad čia XVII–XVIII a. laidoti švedmečiu apylinkėse žuvę švedų ir lietuvių kariai. Trečiosios kapinės veikė kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, o dabar patenka į Nasrėnų kaimo teritoriją. Čia laidoti Tinteliuose, Tintelių Medsėdžiuose ir Terespolio dvarelyje mirę žemdirbiai ir jų šeimų nariai, savižudžiai ir nekrikštai. Tarpukariu šias kapines vietiniai vadino Žydkapiu ir pasakojo, kad jose buvęs palaidotas žydas.
Nuo kaimo atsiradimo gyventojai priklausė Salantų parapijai. Tačiau nuo 1777 m. melstis ir vaikus krikštyti jie galėjo Kalnalio filijoje, 1926 m. tapusioje parapija. Be to, jie naudojosi senosiose kapinėse šalia palivarko stovinčia mūrine koplyčia, prie kurios rinkdavosi per Gegužines pamaldas, ateidavo pasimelsti užklupus ligai ar bėdai. Nuo 1997 m. gyventojų dvasiniais reikalais rūpinasi Kūlupėnų Šv. Motiejaus parapijos kunigai.[15]
Pirmajai sovietų okupacijai artėjant į pabaigą, 1941 m. birželio 14 d. buvo suimta ir į Rusijos gilumą ištremta Voskresenskių šeima. Tėvas buvo išgabentas į Krasnojarsko krašto Rešiotų lagerį, o motina su trimis vaikais išvežta į Komijos ASSR.[16] Ištremtųjų dvarelis buvo paverstas valstybiniu ūkiu. Prasidėjus pokarinei kolektyvizacijai, 1949 m. valstybinis ūkis tapo Tintelių kaimo žemėse įkurto Draugystės kolūkio administraciniu-ūkiniu centru: čia veikė kolūkio kontora, žemės ūkio produkcijos sandėliai, galvijų fermos, buvo apgyvendinti kolūkiečiai. Stambinant ūkius, kolūkis buvo prijungtas prie Kūlupėnų tarybinio ūkio, kuris po 1991 m. iširo, o žemė ir kitas išlikęs nekilnojamas turtas buvo grąžintas teisėtiems savininkams arba jų palikuoniams.
Nuo 2013 m. kaime veikia 250 kW galios „Enercon e40“ modelio vėjo jėgainė, pastatyta pagal 2012 m. gegužės 10 d. išduotą leidimą.[17]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1880 m. | Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis |
| 1880–1915 m. | Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1950 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1959 m. | Salantų rajonas |
| 1959–1995 m. | Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1866 m.[18] | 1902 m.[19] | 1923 m.sur.[20] | 1959 m.sur.[21] | 1970 m.sur.[21] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 123 | 105 | 69 | 145 | 149 | ||
| 1979 m.sur.[22] | 1989 m.sur.[23] | 2001 m.sur.[24] | 2011 m.sur.[25] | 2021 m.sur.[26] | ||
| 105 | 36 | 29 | 18 | 29 | ||
| ||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gimė
- Rita Lubienė (g. 1962 m.), Kūlupėnų seniūnė.
- Steponas Vaičikauskas (g. 1955 m.), Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kapinės, vad. Švedkapiu (XVI–XVIII a.)[27]
- Kapinės, vadi. Markpiais (XVI–XIX a.)[28]
- Palivarko sodybos fragmentai (XIX a.)[29]
- Koplyčia (XIX a.)
- Koplytstulpis (1845 m., meistras P. Maksvytis; atnaujintas 1964 m.)[30]
- Skulptūra „Kristus, nešantis kryžių“ (XIX a.)[31]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Julius Kanarskas. Tinteliai. Nasrėnų žemėje išaugęs kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2021 m. rugpjūčio 27 d.
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – T. 15. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – P. 70
- ↑ Grafų Šuazelių-Gufjė Platelių dvaro valdų žemėlapis. 1808 m. – Telšių Žemaičių „Alkos“ muziejus
- ↑ Stanisław Czerski. Opis Żmudzkiey dyecezyi. – Wilno, 1830
- ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 175
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – Ковнa, 1870. – C. 78
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 378, b. 2547. – L. 845
- ↑ Карта губ. Ковенской, Курляндской и части Пруссіи. – Рядъ Х. Листъ Ӏ. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – 1872 г.
- ↑ Алфавитный списокъ землевладѣльцевъ Ковенской губерніи, по 1-е Сентября 1881 г. – Ковна, 1881. – С. 117–118
- ↑ Rimvydas Racėnas. Pažintis tolimojoje Šiaurėje. – Tremtinys. – 1992 m. – Nr. 3. – P. 3
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, 1903. – C. 503
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 120
- ↑ Lietuvos žemės vardynas. Žemės vardai Tintelių dvaro Salantų valsčiaus Kretingos apskrities. – Surašė mokytoja Bronė Kudarauskienė, Klausgalvų pradžios mokykla, 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto archyvas
Lietuvos žemės vardynas. Žemės vardai Tintelių kaimo Salantų valsčiaus Kretingos apskrities. – Surašė mokytojas Juozas Kudarauskas, Klausgalvų pradžios mokykla, 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto archyvas - ↑ Kūlupėnų Šv. Motiejaus parapija (dekanato inf.)
- ↑ Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941. – Vilnius, 1999. – T. 1
- ↑ Pastatytos ir statomos vėjo jėgainės, vykdomi darbai. Jegaines.lt
Dovilė Urnikienė. Remontavo pamatą, bet pakeitė bokštą. – Pajūrio naujienos. – 2018 m. sausio 26 d. - ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – T. 15. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – P. 70
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 21,0 21,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ „Tintelių kaimo pirmosios senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
- ↑ „Tintelių kaimo antrosios senosios kapinės, vad. Markapiais“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
- ↑ „Buv. palivarko sodybos fragmentai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
- ↑ „Koplytstulpis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
- ↑ „Skulptūra „Kristus, nešantis kryžių“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tinteliai. Nasrėnų žemėje išaugęs kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2021 m. rugpjūčio 27 d.
- Tinteliai. Nasrėnų žemėje išaugęs kaimas. – Vakarų ekspresas. – 2021 m. rugpjūčio 28 d.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Grūšlaukė – 11 km Didieji Žalimai – 5 km |
Nasrėnai – 1 km | SALANTAI – 8 km Skaudaliai – 5 km |
| |||||||
| Vaineikiai – 10 km |
|
Kūlsodis – 3 km ŠATEIKIAI – 10 km | |||||||||
| Pipirai – 4 km KRETINGA – 20 km |
KŪLUPĖNAI – 3 km | Sauseriai – 3 km Aleksandravas – 10 km | |||||||||
