Nasrėnų senosios kapinės
| Nasrėnų senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Nasrėnų senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | ||
| Plotas | 1574 m² | ||
| Naudotas | XVI a. – XX a. pr. | ||
| Žvalgytas | 1960, 1982, 1990, 1995, 1999, 2012, 2016 m. | ||
| Registro Nr. | 24227 | ||
Nasrėnų senosios kapinės, vadinamos Senkapiais, Maro kapeliais (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 24227, senas registro kodas - L560, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV517) – neveikiančios kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Nasrėnuose (Kūlupėnų seniūnija), priešais Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejų, kairiajame Kūlupio krante, kelio Kretinga–Salantai kairėje pusėje.
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos pakilumoje, žemėjančioje į vakarus, link upelio slėnio. Kapinės stačiakampio pavidalo plano, pailgos rytų – vakarų kryptimi, apaugusios aukštais lapuočiais medžiais, buvusios apjuostos stambių lauko akmenų pylimo, kurio išliko tik pagrindo akmenys. Ant paskleistų pylimo rytinės dalies akmenų stovi statinių tvorelės apjuosta koplytėlė, priešais kurią įrengta pora suolų. Kapinių šiaurės rytiniame pakraštyje stovi ornamentuotas koplytstulpis.
Archeologinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas. Teritorijos plotas – 0,1574 ha, perimetras – 167 metrai. Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis – 900 m².
Koplytėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Medinė, stačiakampė stačiasienė, su skardos stogeliu, mediniu bokšteliu ir kryžiumi, atsukta priekiu į rytus (link kelio). Frontono viršuje pritvirtinta skardos plokštelė su data „1936“. Koplytėlės aukštis 2,3 m.
Interjerą puošia tinklinės užuolaidos, veidrodėliai ir karoliai. Ant galinės sienos kabo Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų paveikslas, priešais kurį stovi medinės, polichromuotos Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu, Kristaus ir Nukryžiuotojo skulptūros.
Koplytstulpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Medinis. Stulpas platėja į apačią. Viršuje sumontuota stačiakampė, į apačią siaurėjanti koplytėlė su kryžminiu skardos stogeliu. Virš koplytėlės kyšo stulpo viršūnė su metaliniu, ornamentuotu kryželiu-saulute. Koplytstulpio aukštis 2,5 m.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos XVI a., uždarytos – XVIII a. pabaigoje. Vadinamos Maro kapeliais, Senkapiais, Kapeliais. Pasakojama, kad jose laidoti maro ir kitų epidemijų metų mirę Nasrėnų ir Nasrėnų Medsėdžių kaimų gyventojai. XIX–XX a. pradžioje jose pakasdavo savižudžius, negyvus gimusius ir nekrikštytus mirusius kūdikius, nuo epideminių ligų mirusius vaikus ir pan.
XVIII a. kapinės buvo aptvertos stambių lauko akmenų pylimu, kurį tarpukariu ūkininkai nuardė, o akmenis išgabeno Klaipėdos uosto molui sutvirtinti. Tarpukariu kapinėse buvo rengiami bulviarūsiai, kurių duobėse rasta žmonių kaulų.
Kapinėse stovėjo koplytėlė ir keli aukšti ąžuoliniai kryžiai. Kryžiai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje sunyko. Koplytėlė 1836 m. perkelta prie bajoro Riepšo sodybos, stovėjusios greta kapinių ir Kretingos-Salantų kelio. Ta proga į ją buvo įdėtas kaimui kunigo Motiejaus Valančiaus dovanotas Marijos su kūdikiu paveikslas.[1] Vietos gyventojai Marijos su kūdikiu paveikslui ir skulptūrėlėms priskyrė gydomąją galią, rinkdavosi prie koplytėlės apsižadėti nuo ligų ir nelaimių.[2]
1936 m. Juozo Milašiaus, gyvenusio vyskupo M. Valančiaus gimtinės sodyboje, lėšomis liaudies meistras Juozapas Paulauskas padarė naują koplytėlę ir perdažė skulptūras. 1971 m. koplytėlė su skulptūromis paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu,[3] 1990 m. iš pakelės grąžinta į kapines, aptverta tvorele. 1999 m. gruodžio 5 d. uraganas Anatolijus koplytėlę išvertė. Kūlupėnų seniūnijos lėšomis nasrėniškis meistras Kazys Paulauskas ją restauravo ir atstatė į senąją vietą.
1995 m. kapinių šiaurės rytiniame pakraštyje pastatytas koplytstulpis, Kretingos muziejininkų 1990 m. parvežtas iš Žutautų kaimo. Koplytstulpį restauravo Kazys Paulauskas.
1971–1984 m. kapinės (Nasrėnų senkapis) buvo vietinės reikšmės archeologijos paminklas (numeris AV517),[4] 1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (registro kodas L560), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros paveldo vertybe.[5] Koplytėlė su skulptūromis – vietinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (9550).[6]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1960 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1990, 1999 ir 2016 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė, 2012 m. – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys.
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Kapinių vaizdas iš šiaurės pusės -
Kapines juosusio akmenų pylimo liekanos -
Kapinių koplytėlė -
Kapinių koplytstulpis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Šiuo metu paveikslo originalas saugomas Kretingos muziejaus rinkiniuose, o koplytėlėje kabo kretingiškio dailininko Juozo Šakinio tapyta kopija
- ↑ Julius Kanarskas. Nasrėnų kaimo kapinės (Kūlupėnų apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 221
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1972. – P. 669, eil. Nr. 1552
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 250, eil. Nr. 517
- ↑ Nasrėnų senosios kapinės (unikalus kodas 24227). – Kultūros vertybių registras[neveikianti nuoroda]
- ↑ Koplytėlė su skulptūromis (unikalus kodas 9550). – Kultūros vertybių registras[neveikianti nuoroda]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Nasrėnų senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-19.
- „Koplytėlė su skulptūromis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-19.