Klausgalvai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Klausgalvai
Klausgalvai koplycia 1999.JPG
Klausgalvų kapinių koplyčia

Klausgalvai
Koordinatės 56°00′29″š. pl. 21°31′52″r. ilg. / 56.008°š. pl. 21.531°r. ilg. / 56.008; 21.531 (Klausgalvai)Koordinatės: 56°00′29″š. pl. 21°31′52″r. ilg. / 56.008°š. pl. 21.531°r. ilg. / 56.008; 21.531 (Klausgalvai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų skaičius 80 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka KlausgalvaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Klausgalvaĩ
Kilmininkas: Klausgalvų̃
Naudininkas: Klausgalváms
Galininkas: Klaũsgalvus
Įnagininkas: Klausgalvaĩs
Vietininkas: Klausgalvuosè

Klausgalvai – kaimas šiaurinės rytinėje Kretingos rajono dalyje, 4 km į pietvakarius nuo Salantų, prie kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai , dešiniajame Salanto krante.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Klausgalvis daugiskaitos formos. Vietovardis rašomas lenk. Kłausgały, Kławzgałwy, Kłauzgalwie, rus. Клавзкгалы, Клаусгальве, Клаусгалвай, liet. Klausgalviai, Klausgalvai, žem. Klausgalvā.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas plyti tarp Salanto ir Kūlupio stūksančioje aukštumoje ir į vakarus nuo jos esančiame Kūlupio slėnyje. Rytiniu pakraščiu teka Salantas, o vakarine dalimi – jo intakas Kūlupis. Kūlupio slėnyje ir į vakarus nuo jo ošia buvusio Klausgalvų miško likučiai. Per kaimą praeina keliai  226  KartenaKūlupėnaiSalantai  ir KlausgalvaiPesčiai.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Leliūnai – 6 km Barzdžiai – 2 km SALANTAI – 4 km
Kalnalis
Blank-50px.png
Klausgalvų Medsėdžiai – 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Skaudaliai – 3 km
Šalynas – 1 km
Nasrėnai – 4 km
Sauseriai – 5 km Kūlsodis – 4 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susiformavo XVI a., Valakų reformos metu. Pirmąkart paminėtas 1585 m. Platelių seniūnijos inventoriuje.[2]

Kaimui priklausė 20 valakų dirbamos žemės, kurią 1585 m. iš Platelių dvaro nuomavo 19 valstiečių šeimų. 1750 m. kaime buvo 10, 1821 ir 1843 m. – po 12, 1846 m. – 18, 1866 m. – 8 kiemai.[3]

Nuo 1715 m. minima Klausgalvų koplyčia, stovėjusi Kalnaliu vadinamos aukštumos viršūnėje. Jos vietoje 1777 m. buvo pastatyta Šv. Lauryno bažnyčia, kurioje 1801 m. pakrikštytas būsimasis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. XVIII a. kaimo vakariniame pakraštyje susiformavo Klausgalvų Medsėdžių užusienis, o šiaurės rytinėje dalyje, šalia Šv. Lauryno bažnyčios – Kalnalio bažnytkaimis.

1870 m. kaime buvo 171 revizinės sielos (prievolininkų luomo valstiečiai) ir 456 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai atlikinėjo atodirbio prievolę Platelių grafų Šuazelių-Gufjė Šalyno dvare.[4] 1884 m. atstatant sudegusią Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčią, jai panaudota Klausgalvų miške paruošta mediena.

Valakinio kaimo sodybos stovėjo abipus Kretingos–Salantų kelio, nuo Nasrėnų iki Kalnalio. 1923 m. jame buvo 49 ūkiai,[5] Lietuvos žemės reformos metu išskaidyti į viensėdžius.

Šalyno dvaro savininkai Petrauskai kaime prie Kūlupio XX a. 3 dešimtmetyje pastatė dviejų aukštų mūrinį pastatą pradinei mokyklai, vėliau pavadintai vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu. Joje mokytojavo poetės, aktorės Marijos Meilės Kudarauskaitės tėvai. 1949 m. mokykla perkelta į Kalnalį, o pastatas paverstas gyvenamuoju namu.

1992 m. kaime buvo 33 sodybos, iš kurių 30 priklausė Imbarės, o 3 – Kūlupėnų apylinkei.[6] Šios trys sodybos šiuo metu yra priskirtos Nasrėnų kaimui.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611880 m. Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
18801915 m. Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis
19151940, 19411944 m. Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Kalnalio apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas
19591963 m. Kalnalio apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Kalnalio seniūnaitijos centras,Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m.[7] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[8]
141 113 89 259 270 140
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[9] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
100 105 83 70 74 80


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė
Marija Meilė Kudarauskaitė, poetė, aktorė, pedagogė

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Акты издаваемые Виленскою археографическою комиссiею. – Вильна, 1887. – T. 14. – C. 306
  3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 72
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 157
  4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78
  5. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119
  6. Kaimas nedingo. - Švyturys - 1992 m. gruodžio 19 d. - Nr. 99
  7. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  8. KlausgalviaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 159 psl.
  9. Klausgalviai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 337 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]