Klausgalvai
| Klausgalvai | ||
|---|---|---|
  Klausgalvai |
||
| 56°00′29″š. pl. 21°31′59″r. ilg. / 56.008°š. pl. 21.533°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų | 49 | |
 Vikiteka |
Klausgalvai | |
Klausgalvai – kaimas šiaurinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į pietvakarius nuo Salantų, prie kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai , dešiniajame Salanto krante.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Klausgalvis daugiskaitos formos. Vietovardis rašomas lenk. Kłausgały, Kławzgałwy, Kłauzgalwie, rus. Клавзкгалы, Клаусгальве, Клаусгалвай, liet. Klausgalviai, Klausgalvai, žem. Klausgalvā.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas plyti tarp Salanto ir Kūlupio stūksančioje aukštumoje ir į vakarus nuo jos esančiame Kūlupio slėnyje. Rytiniu pakraščiu teka Salantas, o vakarine dalimi – jo intakas Kūlupis. Kūlupio slėnyje ir į vakarus nuo jo ošia buvusio Klausgalvų miško likučiai. Per kaimą praeina keliai 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai ir Klausgalvai–Pesčiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Susiformavo XVI a., Valakų reformos metu. Pirmąkart paminėtas 1585 m. Platelių seniūnijos inventoriuje.[2]
Kaimui priklausė 20 valakų dirbamos žemės, kurią 1585 m. iš Platelių dvaro nuomavo 19 valstiečių šeimų. 1750 m. kaime buvo 10, 1821 ir 1843 m. – po 12, 1846 m. – 18, 1866 m. – 8 kiemai.[3]
Nuo 1715 m. minima Klausgalvų koplyčia, stovėjusi Kalnaliu vadinamos aukštumos viršūnėje. Jos vietoje 1777 m. buvo pastatyta Šv. Lauryno bažnyčia, kurioje 1801 m. pakrikštytas būsimasis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. XVIII a. kaimo vakariniame pakraštyje susiformavo Klausgalvų Medsėdžių užusienis, o šiaurės rytinėje dalyje, šalia Šv. Lauryno bažnyčios – Kalnalio bažnytkaimis.
1870 m. kaime buvo 171 revizinės sielos (prievolininkų luomo valstiečiai) ir 456 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai atlikinėjo atodirbio prievolę Platelių grafų Šuazelių-Gufjė Šalyno dvare.[4] 1884 m. atstatant sudegusią Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčią, jai panaudota Klausgalvų miške paruošta mediena.
Valakinio kaimo sodybos stovėjo abipus Kretingos–Salantų kelio, nuo Nasrėnų iki Kalnalio. 1923 m. jame buvo 49 ūkiai,[5] Lietuvos žemės reformos metu išskaidyti į viensėdžius.
Šalyno dvaro savininkai Petrauskai kaime prie Kūlupio XX a. 3 dešimtmetyje pastatė dviejų aukštų mūrinį pastatą pradinei mokyklai, vėliau pavadintai vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu. Joje mokytojavo poetės, aktorės Marijos Meilės Kudarauskaitės tėvai. 1949 m. mokykla perkelta į Kalnalį, o pastatas paverstas gyvenamuoju namu.
1992 m. kaime buvo 33 sodybos, iš kurių 30 priklausė Imbarės, o 3 – Kūlupėnų apylinkei.[6] Šios trys sodybos šiuo metu yra priskirtos Nasrėnų kaimui.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1880 m. | Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis |
| 1880–1915 m. | Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1940, 1941–1944 m. | Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Kalnalio apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1959 m. | Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1963 m. | Kalnalio apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1963–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Kalnalio seniūnaitijos centras,Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 141 | 113 | 89 | 259 | 270 | 140 | 100 | ||
| 1979 m.sur.[11] | 1985 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | ||
| 105 | 83 | 70 | 74 | 80 | 49 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gimė
- Marija Meilė Kudarauskaitė, poetė, aktorė, pedagogė
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Senosios kaimo kapinės (Senkapiai, Balto beržo kapinės) (XVI a. – XX a.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Акты издаваемые Виленскою археографическою комиссiею. – Вильна, 1887. – T. 14. – C. 306
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 72
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 157 - ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
- ↑ Kaimas nedingo. – Švyturys – 1992 m. gruodžio 19 d. – Nr. 99
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Klausgalviai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 159 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Klausgalviai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 337
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Marija Meilė Kudarauskaitė: Kretingos personalijų žinynas Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- Klausgalvai: Kretingos krašto enciklopedija[neveikianti nuoroda]
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Leliūnai – 6 km | Barzdžiai – 2 km | SALANTAI – 4 km Kalnalis |
| |||||||
| Klausgalvų Medsėdžiai – 1 km |
|
Skaudaliai – 3 km | |||||||||
| Šalynas – 1 km Nasrėnai – 4 km |
Sauseriai – 5 km | Kūlsodis – 4 km | |||||||||
