Visvaldis Lamas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Visvaldis Lamas
latv. Visvaldis Lāms
Gimė: 1923 m. liepos 22 d.
Ryga
Mirė: 1992 m. rugpjūčio 28 d. (69 metai)
Ryga
Veikla: latvių rašytojas

Visvaldis Lamas (latv. Visvaldis Lāms, iki 1968 m. slapyvardis Visvaldis Eglons, 1923 m. liepos 22 d. Ryga1992 m. rugpjūčio 28 d. ten pat, palaidotas Rygos Rainio kapinėse.) – latvių rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė uosto darbininko šeimoje. 1937 m. baigė Rygos 9-ąją pagrindinę mokyklą, dirbo darbininku. 1942 m. įstojo į Gaujienos vidurinę mokyklą, bet 1943 m. mobilizuotas į Latvių legioną. Po karo dirbo laborantu, mūrininku, dažytoju ir lavinosi pats, studijavo istoriją, filosofiją, kalbas. 1953 m. išspausdino pirmąjį kūrinį, nuo 1956 m. Latvijos rašytojų sąjungos narys.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romane „Nerimastingai gaudžiantis miestas“ vaizduojamas latvių darbininkų gyvenimas iki Antrojo pasaulinio karo. Kituose atsispindi įvykiai Latvijoje per TSRS-Vokietijos karą; bandoma atsisakyti socialistinio realizmo schemų, būdinga vidinis monologas, sąmonės srautas. Vėlesniuose romanuose apmąstoma žmogaus vieta istorijoje, individo ir visuomenės santykiai, jaunimo problemos; vyrauja filosofijos refleksija. [1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kelias po gyvenimo (Ceļš pa dzīvi), 1956 m.
  • Nerimastingai gaudžiantis miestas (Nemierā dunošā pilsēta), 1957 m.
  • Šiaurės pašvaistė (Kāvu blāzmā), periodikoje 1958 m., leidiniu 1989 m.
  • Vyrai eina tik į priekį (Vīri iet tikai uz priekšu), apysaka, 1968 m.
  • Garbingiausias amatas (Visaugstākais amats), periodikoje 1968 m., leidiniu 1974 m.,
  • Šaltinio lašas (Vienu avota lāsi), 1971 m.
  • Juokdarys ir lėlė (Jokdaris un lelle), 1972 m.
  • Apmąstymų valandos (Sersnu stundas), 1973 m.,
  • Amžiaus vaisiai (Mūža guvums), 1973 m., lietuvių kalba 1976 m.,
  • Tavo karalystė (Tava valstība), 1978 m.,
  • Trasa (Trase), 1980 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 485 psl.