Pereiti prie turinio

2010 m. žiemos olimpinės žaidynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
XXI Olimpinės žiemos žaidynės
Sostinė Vankuveris
(Kanados vėliava Kanada)
Valstybių skaičius 82
Sportininkų skaičius 2 622
Rungčių kiekis 86 (7 sporto šakos)
Atidarymo ceremonija 2010 m. vasario 12 d.
Uždarymo ceremonija 2010 m. vasario 28 d.
Laikrodis Vankuveryje skaičiuojantis iki žaidynių pradžios

XXI žiemos olimpinės žaidynės vyko 2010 m. vasario 1228 d. Vankuveryje. Tai antros žiemos olimpinės žaidynės, rengtos Kanadoje. Žaidynėse dalyvavo 82 šalys. Kolumbija, Juodkalnija, Pakistanas, Peru, Serbija, Gana ir Kaimanų salos dalyvavo pirmą kartą.

Teisė surengti žaidynes

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vankuveris laimėjo teisę rengti žiemos olimpines žaidynes Tarptautinio olimpinio komiteto balsavimo metu 2003 m. liepos 2 dieną Prahoje. Į finalinį balsavimą pateko trys miestai – Vankuveris, Pjongčangas (Pietų Korėja) ir Zalcburgas (Austrija). Po pirmojo balsavimo turo daugiausiai balsų surinko Pietų Korėjos miestas, o iš tolimesnės kovos pasitraukė Zalcburgas. Antrame balsavimo ture dauguma Zalcburgo balsų atiteko Vankuveriui ir šis miestas trijų balsų persvara laimėjo teisę rengti 2010 m. žiemos olimpines žaidynes.[1]

Olimpinė ugnis uždegta 2009 m. spalio 22 d. Olimpijoje. Deglas buvo nešamas per Kanados teritoriją iki Vankuverio 106 dienas, apie 45 000 kilometrus. Tai ilgiausia distancija, kurią vienoje šalyje įveikė olimpinė ugnis. Olimpinį deglą nešė apie 12 000 kanadiečių.

Olimpiados talismanai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olimpinių ir parolimpinių žaidynių talismanai buvo pristatyti 2007 m. lapkričio 27 d.[2]

  • Miga – mitinis jūrų lokys – pusiau orka, pusiau Kermodo juodasis lokys.
  • Quatchi – sniego žmogus. Jis yra kilęs iš paslaptingų Kanados miškų ir svajoja tapti ledo ritulio vartininku.
  • Sumi – gyvūnas, kuris turi mitinio žaibo paukščio sparnus, juodojo lokio kojas ir dėvi orkos peleko kepurę.
  • Mukmuk – Vankuverio salyno švilpikas. Tai yra neoficialus olimpiados talismanas, o artimas lydintysis. 2008 m. gruodį jis prisijungė prie olimpinės šeimos kaip pliušinis žaislas.

Miga ir Quatchi yra olimpinių žaidynių talismanai, o Sumi – parolimpinių.[3]

Varžybų kalendorius

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  Atidarymo ceremonija  Preliminarios  Finalai  Parodomosios varžybos  Uždarymo ceremonija
Vasario1213141516171819202122232425262728Aukso
medaliai
Kalnų slidinėjimas10
Biatlonas●●●●●●10
Ledrogių sportas3
Slidinėjimo lenktynės●●●●●●12
Akmenslydis2
Dailusis čiuožimas4
Akrobatinis slidinėjimas6
Ledo ritulys2
Rogučių sportas3
Slidinėjimo dvikovė3
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku●●●●●8
Skeletonas●●2
Šuoliai su slidėmis3
Snieglenčių sportas6
Greitasis čiuožimas●●12
Aukso medaliai665675466446577286
Ceremonijos
Vasario1213141516171819202122232425262728

Olimpinėse žaidynėse varžybos vyko 15-oje sporto šakų. 8 iš jų vyko ant ledo, 3 sporto šakos priklauso kalnų slidinėjimo ir snieglenčių kategorijai, 4 – slidinėjimo sporto šakos.

Vankuverio žiemos olimpinės žaidynėse pirmąkart tiek vyrai, tiek moterys ledo ritulio rungtyje žaidė sumažintoje NHL standartų (61 m × 26 m) aikštėje, vietoj tarptautinių standartų (61 m × 30 m) aikštės. Visos rungtynės buvo žaidžiamos General Motors Place arenoje, kurioje žaidžia NHL Vankuverio „Canucks“ ledo ritulio komanda.

Dalyvaujančios šalys

Žaidynėse dalyvavo 82 šalys, Kolumbija, Juodkalnija, Pakistanas, Peru, Serbija, Gana ir Kaimanų salos dalyvavo pirmą kartą. Jamaika, Meksika, Marokas žiemos olimpiadoje dalyvaus po pertraukos. Du Liuksemburgo sportininkai turėjo teisę dalyvauti žaidynėse, bet dėl skirtingų priežasčių abu nepasirodė.

Nodar Kumaritashvili mirtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Nodar Kumaritashvili.

Vasario 12 d. Gruzijos rogutininkas Nodar Kumaritashvili olimpinės treniruotės metu, likus valandai iki žaidynių atidarymo ceremonijos, tragiškai žuvo. Lėkdamas 143 km/h greičiu sportininkas išvažiavo iš trasos ir rėžėsi į trasos sienelę. Tai pirmoji mirtis žiemos olimpinių žaidynių istorijoje.[4] Po incidento treniruotės buvo sustabdytos, o varžybos vyko šiek tiek pakeistoje, sutrumpintoje trasoje. Atidarymo ceremonijos metu Gruzijos delegacija ryšėjo juodus šalikus ir nešė nuleistą vėliavą. Sportininkas buvo pagerbtas tylos minute.

Kiti incidentai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Vasario 16 d. olimpinėms žaidynėms skirtame koncerte griuvus prie scenos esančiai užtvarai buvo sužeista 20 žmonių.[5]
  • Vasario 17 d. dviviečių rogučių treniruotėje susižeidė Australijos sportininkas D. Charvi ir buvo nugabentas į ligoninę.[6]
  • Vasario 17 d. moterų kalnų slidinėjimo rungtyje kelios sportininkės patyrė stiprias griūtis. Rumunė E. Miklos stipriai susitrenkė kelį ir pasitraukė iš olimpinės kovos.[7] Stiprią avariją patyrė ir viena rungties lyderių švedė A. Paerson, tačiau rimtų sužeidimų išvengė.[8]
  • Vasario 17 d. moterų slidinėjimo sprinto rungtyje per treniruotę iš trasos išslydo ir į griovį įkrito viena lyderių slovėnė P. Majdic. Nepaisant kenčiamų skausmų ji sugebėjo patekti į finalą ir pelnyti bronzos medalį. Po finišo ji nebegalėjo paeiti savo jėgomis ir buvo išnešta trasos medikų. Vėliau išaiškėjo, kad jai lūžo keli šonkauliai.[9] [10]

Lietuvių pasiekti rezultatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvai atstovavo 6 sportininkai trijose sporto rungtyse – slidinėjime, biatlone ir kalnų slidinėjime.

Pirmoji iš lietuvių startavo Diana Rasimovičiūtė. Ji dalyvavo biatlono 7,5 km sprinto rungtyje. Po pirmosios šuvių serijos ji buvo 51-ma, suklydusi vieną kartą, o po antrosios – 29-ta, taip pat suklydusi vieną kartą. Bendroje įskaitoje lietuvė liko 25-ta. 10 km persekiojimo lenktynėse lietuvė startavo 25-ta, tačiau šaudydama stovint ji suklydo net penkis kartus ir ją aplenkė devynios konkurentės – lietuvė finišavo 34-oje vietoje.

Moterų 7,5 km sprintas
Vardas Praleisti šūviai Laikas Finalinė vieta
Diana Rasimovičiūtė 1+1 21:11.2 25
Moterų 10 km persekiojimo lenktynės
Vardas Praleisti šūviai Laikas Finalinė vieta
Diana Rasimovičiūtė 0+0+3+2 33:58.4 34
Moterų 15 km individualios lenktynės
Vardas Praleisti šūviai Laikas Finalinė vieta
Diana Rasimovičiūtė 1+0+1+1 44:13.2 30

Moterų 10 km slidinėjime startavo Irina Terentjeva. Trasą ji įveikė per 28:52:2 ir iš 78 dalyvavusių slidininkių liko 64.

Moterų 10 km slidinėjimas
Vardas Laikas Finalinė vieta
Irina Terentjeva 28:52:2 64
Vyrų 15 km slidinėjimas
Vardas Laikas Finalinė vieta
Aleksei Novoselski 38:01:6 71
Moterų 1.4 km slidinėjimo sprintas
Vardas Laikas Finalinė vieta
Irina Terentjeva 4:04.47 49
Vyrų 1.6 km slidinėjimo sprintas
Vardas Laikas Finalinė vieta
Mantas Strolia 3:47.17 46
Aleksejus Novoselskis 3:51.70 53
Modestas Vaičiulis 3:52.10 54
Vyrų komandinis slidinėjimo sprintas
Vardas Laikas Finalinė vieta
Mantas Strolia ir
Modestas Vaičiulis
19:43.1 18

Kalnų slidinėjimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vyrų didžiojo slalomo nusileidimas
Vardas Laikas Finalinė vieta
Vitalijus Rumiancevas 2:56.79 59
Vyrų slalomo nusileidimas
Vardas Laikas Finalinė vieta
Vitalijus Rumiancevas DNF -

Medalių lentelė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje medalių lentelės viršuje atsirado Kanada. Žaidynių šeimininkė surinko 14 aukso, 7 sidabro ir 5 bronzos medalius. Pagal aukso medalių skaičių Kanada taip pat yra rekordininkė olimpinių žaidynių istorijoje.[11]

Vieta Valstybė Viso
1Kanada Kanada147526
2Vokietija Vokietija1013730
3JAV JAV9151337
4Norvegija Norvegija88622
5Pietų Korėja Pietų Korėja66214
6Šveicarija Šveicarija6039
7Kinija Kinija52411
7Švedija Švedija52411
9Austrija Austrija46616
10Nyderlandai Nyderlandai4138
11Rusija Rusija35715
12Prancūzija Prancūzija23611
13Australija Australija2103
14Čekija Čekija2046
15Lenkija Lenkija1326
16Italija Italija1135
17Baltarusija Baltarusija1113
17Slovakija Slovakija1113
19Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė1001
20Japonija Japonija0325
21Slovėnija Slovėnija0213
21Kroatija Kroatija0213
23Latvija Latvija0202
24Suomija Suomija0145
25Estija Estija0101
25Kazachija Kazachija0101
  • Vankuverio akvarelės (sud. Remigijus Kazilionis, Rita Stankevičiūtė). – Vilnius: Lietuvos rytas, 2011. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-448-30-3