Gintautėlė Laimutė Baginskienė
Gintautėlė Laimutė Baginskienė (1940 m. liepos 22 d. Kėdainiuose – 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkė vitražistė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1958–1964 m. studijavo Lietuvos dailės institute.
Sutuoktinis Tadas Baginskas, duktė Kamilė Baginskaitė.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūriniai monumentalūs, dekoratyvių formų, išryškinantys medžiagines mineralų, metalų savybes. Vitražai iš stiklo sąlygiškų formų, dekoratyvios kompozicijos, lakoniški, vėlesnieji – ekspresyvūs. Bespalvio ir spalvoto stiklo indų komplektai (1970–1971 m.) lakoniškų siluetų, nedekoruoti.[1]
Sukūrė dekoratyvinių metalo dirbinių:
- Sienelė mineralų ekspozicijai TSRS paviljone „Expo-67“ Montrealyje, su T. Baginsku
- Pano TSRS paviljone „Expo-70“ Osakoje, su T. Baginsku
- Pano TSRS geologijos parodoje Paryžiuje, 1971 m.
- Pano Lietuvos liaudies ūkio parodoje Santjage, 1972 m.
Vitražai iš mineralų plokštelių:
Vitražai iš stiklo:
- Trakų restoranas „Galvė“, 1973 m., 1997 m.
- Kėdainių restoranas, 1976 m.
- Klaipėdos santuokų rūmai, 1984 m.
- Lietuvos jūrų muziejus, 1986 m.
- Panevėžio kultūros rūmai, „Augo girioj ąžuolėlis“, 1989 m.
- Utenos alaus darykla, 1995 m.
- Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, 1997 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gintautėlė Laimutė Baginskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 438 psl.