Stanislovas Moravskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislovas Moravskis
Portretas2a.jpg
Gimė: 1802 m. liepos 22 d.
Mickūnų dvare, Vilniaus rajonas
Mirė: 1853 m. spalio 6 d. (51 metai)
Ustronėje (dabar Jundeliškės), Birštono savivaldybė, Kauno apskritis
Palaidotas: Nemajūnų kapinių koplyčioje
Tėvas: Apolinaras Moravskis (1767 (?) - 1838)
Motina: Marijana Semaškaitė (1785(?) - 1813)
Veikla: poetas, etnografas, keliautojas, gydytojas, memuaristas
Alma mater:

Stanislovas Moravskis (pilnas vardas Jonas Stanislovas Apolinaras Moravskis) (1802 m. liepos 22 d., Mickūnai – 1853 m. spalio 6 d., Ustronė) – žymus lietuvių [1][2] dvarininkas, aristokratas, gydytojas, etnografas, keliautojas, rašytojas, poetas, teisininkas, filantropas, mizantropas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1802 m. liepos 22 d. Mickūnų dvare, netoli Vilniaus. Tuo metu dvaras priklausė jo motinai Marijanai Semaškaitei – Moravskienei, kuri buvo ištekėjusi už bajoro, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio St. A. Poniatovskio iždininko, Apolinaro Moravskio - tuomet labai įžymaus žmogaus XVIII a.XIX a., pažinojusio ir bendravusio su daugeliu to meto šviesuomenės žmonių, 1794 m. sukilimo dalyvio, pažinojusio Tadą Kosčiušką, Jokūbą Jasinskį. Priklausęs masonų ložei. Tačiau ši santuoka ilgai netruko. Teigiama, kad, kai vyko skyrybų procesas, Marijanai tebuvo 19 metų. Jų vienintelis sūnus St. Moravskis liko gyventi su tėvu ir antrąja jo žmona Juzefa Chrapovicka (mirė 1842 m.).

Vaikystę ir kai kuriuos prieš mirtį metus praleido Kaune. Lankė Kauno Jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1818 m., o vėliau, tėvo verčiamas, įstojo į Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą, kurį 1823 m. baigė ir apsigynė daktaro laipsnį.

Stanislovas Moravskis 1848 m. autoportretas laiške Elenai Malevskai
Stanislovo Moravskio motina Marijana Semaškaitė – Moravskienė

Dar besimokydamas universitete bendravo su A. Mickevičiumi, T. Zanu, priklausė filaretų, filomatų draugijoms, masonams. Jam pavyko išvengti filaretų teismo 1824 m. ir tremties. Negalėdamas apsikęsti tėvo tironijos nukreiptos jo atžvilgiu, išvyko į Sankt Peterburgą, kur dirbo mediku, pagarsėjo choleros epidemijos metu už tai gavo Šv. Anos ordiną. Bendravo su M. Šymanovska, J. Oleškevičium, P. J. Malevskiu, V. Smakausku taip pat su A. S. Puškinu bei kitais žymiais rusais. Rusijoje praleistą laiką aprašė savo memuaruose. Viešėdamas Paryžiuje, kur tvarkė testamentu gautą turtą St. Moravskis išpiršo A. Mickevičiui žmoną kompozitorės M. Šimanovskos jaunesnę dukterį Celiną, o P. J. Malevskiui vyresnę jos dukterį Eleną su kuria susirašinėjo iki pat savo mirties.

Po tėvo mirties 1838 m. (A. Moravskis mirė Vilniuje, palaidotas Jiezno kapinėse šalia Jiezno Šv. Kryžiaus koplyčios) grįžo atgal į Ustronę ir keturiolika paskutinių savo gyvenimo metų praleido vienatvėje, todėl buvo pramintas „Ustronės atsiskyrėliu“. Tuo metu jis atsidėjo rašymui, sukūrė memuarus, dramas, politinius tekstus, daug leido medicinos populiarinimo straipsnių, atsidėjo etnografiniams stebėjimams. Iš Peterburgo atvežė ir Lietuvoje išpopuliarino jurginus. Sekė įvykius Europoje, domėjosi 1848 m. Prancūzijos įvykiais, kai lankėsi Paryžiuje dalyvavo Furjė paskaitose ir yra laikomas pirmuoju Lietuvos konservatoriumi, taip pat pasisakė socialistinėmis temomis.

Mirė 1853 m. spalio 6 d. Ustronėje. Kaip spėjama nuo vandenligės. Kelias paskutines dienas buvęs be sąmonės. Palaidotas Nemajūnų kapinių koplyčioje, kurią pats pastatė. Sukauptą turtą paveldėjo giminaitis Apolinaras Moravskis, kuris ir apsigyveno Ustronėje. Dalis St. Moravskio rašytinio palikimo buvo publikuota jo draugo Adomo Honorio Kirkoro, kuris gavo leidimą iš velionio giminaičių. Tačiau publikacijos be išsamaus amžininkų įvertinimo, platesnio dėmesio XIX a. Lietuvos visuomenėje nesulaukė ir kai kurių to meto istorikų buvo kritikuota.

Didžioji dalis Stanislovo Moravskio archyvo žuvo Antrojo pasaulinio karo metais, Vermachtui bombarduojant Varšuvą, jo metu sugriauta Krasickių biblioteka, kurioje ir saugota St. Moravskio dokumentacija.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo lenta ant Nemajūnų koplyčios
  • 1986 m. Nemajūnų (Birštono saviv.) kapinėse prie koplyčios atidengta ąžuolinė atminimo lenta, 60x80 cm, su bareljefu [3] (aut. L. Juozonis);
  • Nuo 2002 m. Jundeliškėse (Ustronėje), buvusiame St. Moravskio dvare, kas metai rengiami atminimo vakarai, per kuriuos skaitomi jo kūriniai, pristatomos naujos pasirodžiusios knygos, klausomasi muzikos.
  • Jundeliškėse (Ustronėje) yra St. Moravskio vardu pavadinta gatvė.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Stanislovas Moravskis, "Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai", iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994 m.
  • Stanislovas Moravskis, "Seimelių posėdžiai Lietuvoje. Kvailystė", iš lenkų k. vertė Zita Medišauskienė, "Metai", 2005 m., nr. 2, p. 54-64.
  • Stanislovas Moravskis, "Apie viską po truputį. I dalis: Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda", parengė ir iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2009 m.
  • Stanislovas Moravskis "Iš visur po truputį. II dalis. Broliai bajorai. Atsiskyrėlio gavenda." parengė ir iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2016 m. (lenkiškai - 1929 m.)
  • Stanislovas Moravskis „Moterų fizionomika“ sud. Saulius Špokevičius, Rimantas Šalna, Voicechas Piotrovičius, Petro ofsetas, Vilnius, 2010 m.

Lenkų kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „W Peterburku, 1827–1838 : wspomnienia Pustelnika i Koszałki Kobiałki“ 1927 m.
  • „Absolut i forma: studium o egzystecja-listycznej estetyce Malraux“ 1966 m.
  • „Z wiejskiej samotni: listy do Heleny i Franciszka Malewskich“ 1981 m.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozapavičius P. Medicinos daktaras Stanislovas Moravskis iš Ustronės (1802-1853): [mašinraštis]// Kaunas, 1986 - 1 p.
  2. Vyšniauskas M., "Auksinis berniukas" Stanislovas Moravskis // Nemunas, nr. 8, 2014 m. vasario 27 - kovo 5, 14 p.
  3. Kraštotyrininko kelias, Leonas Juozonis, Kaunas: Gabija, 2002, p. 30

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]