Knituva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Knituva – senovės baltų žemė Ventos aukštupio baseine, priklausė žemaičiams.

Minima 1390 m. sudarant prekybinę sutartį tarp žemaičių ir Kryžiuočių ordino. Tada Knituvai atstovavo 2 bajorai. XV a. minimas Knituvos valsčius[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Knituva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 351 psl.