Stasys Butkus (1897)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stasys Butkus
Gimė: 1897 m. kovo 13 d.
Kurtuvėnai, Šiaulių apskritis
Mirė: 1961 m. gruodžio 11 d. (64 metai)
Bruklinas, Niujorkas
Veikla: žurnalistas, redaktorius
Žymūs apdovanojimai:

Stasys Butkus (1897 m. kovo 13 d. Kurtuvėnai, Šiaulių apskritis – 1961 m. gruodžio 11 d. Bruklinas, Niujorkas) – žurnalistas, redaktorius, Lietuvos kariuomenės savanoris, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spaudoje bendradarbiavo nuo 1910 m., rašė į leidinius „Viltis“, „Šaltinėlis“, „Rygos garsas“, „Vadas“. [1] 1917 m. paimtas Rusijos imperijos kariuomenėn, pateko į Murmansko sritį. Po Vasario revoliucijos Petrapilyje įstojo į Lietuvių karių sąjungą.

Nuo 1918 m. gruodžio 13 d. Lietuvos kariuomenės savanoris, oficialiai pripažintas pirmuoju savanoriu eiliniu. 1919 m. sausio 1 d. dalyvavo pirmą kartą iškeliant Lietuvos vėliavą Gedimino pilies bokšte Vilniuje.[2] Nepriklausomybės kovų dalyvis. Pasižymėjo kautynėse su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais ties Strošiūnais, Kietaviškėmis, Dauguvos fronte.

Nuo 1920 m. bendradarbiavo žurnale „Trimitas“. 19201940 m. Kaune ir 19411944 m. Vilniuje dirbo žurnalo „Karys“ redakcijoje. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos veikėjas, centro valdybos sekretorius, vicepirmininkas. 1940 m. dirbo laikraščių „Karių tiesa“ bei „Raudonarmietis“ redakcijose Kaune.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 19441945 m. laikraščių „Ateitis“ Tilžėje ir „Lietuviai“ Berlyne, žurnalo „Karys“ redakcijų Vokietijoje narys. 19461947 m. Tolko stovykloje (Šlėzvigas-Holšteinas) redagavo laikraštį „Nemuno aidas“ ir skautų leidinį „Šarūno kelias“. 1948 m. persikėlė į JAV. 19501952 m. ir nuo 1954 m. dirbo žurnalo „Karys“ redakcijoje, buvo redaktoriaus pavaduotojas.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vyrai Gedimino kalne: atsiminimų knyga. „Aušros“ leidykla, 1957 m., II leidimas 1984 m.

Redagavo leidinius:

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 80 psl.
  2. Trispalvės vėliavininkai. XXI amžius, 2004 m. sausio 2 d.
  3. Domas Šniukas, Vytautas ZabielskasStasys Butkus (1897). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 672 psl.